Gyvenamųjų vietų vardų bylos

Prieš karą buvo renkami ne tik žemėvardžiai, bet ir gyvenamųjų vietų vardai. 1934 m. sausio 28 d. įvykusiame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pavardžių ir vietovardžių komisijos posėdyje (dalyvavo A. Salys, I. Šeinius, A. Survila, kun. P. Veblaitis ir J. Talmantas, pirmininkavo J. Balčikonis) buvo nutarta, jog būtina surašyti visos Lietuvos gyvenamųjų vietų vardus, nustatyti bendrinės kalbos vartosenai tinkamas autentiškas jų formas. Darbas buvo pradėtas 1935 m., baigtas apie 1938 m. Pavardžių ir vietovardžių komisija šiam darbui sukvietė ir parinko vietovardžių užrašinėtojus, daugiausia studentus ir žodžių rinkėjus. Kiekvienam iš jų buvo paskirta po 2 apskritis. Valsčių savivaldybės sukviesdavo numatytomis dienomis po 2 pagyvenusius ir gerai pažįstančius savo kaimą vietinius gyventojus, o ministerijos įgalioti žmonės juos apklausdami užrašydavo autentiškus gyvenamųjų vietų vardus bei kitus vietovardžius. Šitaip buvo atliktas didelis ir labai svarbus darbas – iš gyvosios kalbos užrašyti gyvenamųjų vietų, t. y. miestų, miestelių, bažnytkaimių, kaimų, viensėdžių, dvarų, palivarkų ir kt., vardai. Planuota išleisti Lietuvos gyvenamųjų vietų vardų žodyną. Tuo tikslu sudarytos vadinamosios vietovardžių bylos (apskritimis ir valsčiais). Šių bylų vietovardžius stengtasi kiek įmanoma geriau sutvarkyti – nustatytos jų autentiškos lytys, kirčio vieta bei priegaidė, kirčiuotė.