Bendrinės kalbos tyrimų centras maloniai kviečia į mokslinį seminarą, kuriame dr. Rolandas Mikulskas skaitys pranešimą AR VEIKSMAŽODIS VIRSTI YRA PAKANKAMAI SUGRAMATINTAS JUNGTIES FUNKCIJAI? EMPIRINIS TYRIMAS DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS TEKSTYNO DUOMENŲ PAGRINDU.

Seminaras vyks 2018 m. gegužės 23 d. 13 val. Mažojoje salėje.

Seminaro anotacija

Radikalioji konstrukcijų gramatika (Croft 2001) leidžia vadinamąsias „negrynąsias“ jungtis ir tipiškas jungtis aprašyti kartu, kaip tos pačios jungties kategorijos narius. Formaliai tokiame gramatikos modelyje jungtis apibrėžiama kaip veiksmažodis, užimantis vietą tarp sakinio teminio argumento ir predikatyvinio komplemento. Šiame modelyje neegzistuoja nepriklausoma žodžių klasė „jungtys“. „Konkrečioje kalboje jungtimis gali būti vadinami veiksmažodžiai, pagal savo semantines ir morfosintaksines savybes galintis užimti vadinamąją „jungties vietą“ jungties konstrukcijoje“ (Petré 2012: 30). Žiūrint iš šios teorinės perspektyvos, terminas jungtis žymi išvestinę kategoriją. Grynai sintaksiškai jungties veiksmažodžiai atlieka konektyvinę funkciją. Be to, kai kurie iš jų papildomai reiškia įvairias aspektines reikšmes ir pelnytai gali būti laikomi aspektiniais tipiškos jungties „būti“ variantais. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos veiksmažodžiai (ppr. jų būtojo ir būsimojo laiko formos) tapti, virsti, darytis/pasidaryti ir (anksčiau plačiau vartotas) stotis/pastoti, eidami jungtimis, kartu reiškią ingresyvinį pokyčio įvykio aspektą. Kitose konstrukcijose, kaip antai egzistencinėse, lokomocinėse ir tt., vartojami šie veiksmažodžiai išlaiko savo pirmines reikšmes. Pastebėtina, kad ir eidami tas pačias konektyvo bei aspekto rodiklio pareigas jungties konstrukcijose, šie veiksmažodžiai tebeturi išlaikę skirtingas sintaksines ir semantines savybes. Pastarosios yra iš kilmės konstrukcijų paveldėtųjų reikšmių pėdsakas (‘backward pull’; Traugott 2008: 34).

Akivaizdu, kad minėtieji veiksmažodžiai ne visi vienodu laipsniu yra sugramatinti jungties (ir aspekto rodiklio) funkcijai. Tad deskriptyvistui kyla praktinė problema: kuri iš minėtųjų veiksmažodinių leksemų jau vadintina jungtimi, o kuri dar ne? Ar, pavyzdžiui, veiksmažodžiai augti ar eiti, kai kuriuose ribotuose kontekstuose einantys jungtimis, yra įtrauktini į jungties kategoriją panašiai kaip ir veiksmažodžiai tapti ar virsti? Kai kurie lietuvių kalbos tyrėjai ir veiksmažodžio virsti nelaiko jungtimi (plg. Vaičiulytė-Semėnienė 2014: 116, 125).

Spręsdamas minėtą deskriptyvinę problemą, siūlau konstrukcinį jungties apibrėžimo reikalavimą (veiksmažodis turi tikti į vietą tarp teminio argumento ir predikatyvinio komplemento) papildyti dviem sąlygom.Viena iš sąlygų − jungties komplementų tipai neturi būti nuspėjami iš jos reikšmės, arba kitaip: jungties veiksmažodis turi būti pakankamai desemantizuotas, kad galėtų prisijungti įvairių semantinių tipų ir klasių (t. y. NP, ADJ, PP) komplementus. Taigi klausimas dėl konkrečios veiksmažodinės leksemos priskyrimo jungties kategorijai iš esmės suvedamas į jos komplementacijos produktyvumo tyrimą.

Savo pranešime parodysiu, kad įvairiais relevantiškais pjūviais atlikta kvantitatyvinė Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno duomenų analizė pagrįstai leidžia veiksmažodį virsti, panašiai kaip ir labiau sugramatintą jo atitikmenį tapti, laikyti aspektiniu jungties būti variantu. Jungties konstrukcijose vartojamas veiksmažodis virsti yra pakankamai desemantizuotas: nemenka dalis jungties konstrukcijų su šiuo veiksmažodžiu yra beveik praradusios ryšį su paveldėtąja semantika. Nors originaliai veiksmažodis virsti jungties funkcijai buvo sugramatintas inkliuzyvinėse jungties konstrukcijose, dabar, veikiamas veiksmažodžio tapti analogijos, jis vis dažniau jungties pareigas atlieka ir askriptyvinėse konstrukcijose.