Apie žodyną

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas / vyriausiasis redaktorius Stasys Keinys. – 7-as patais. ir papild. leid. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, XXVI, 969 p., ISBN 978-609-411-079-5; elektroninis variantas, 2015, ISBN 978-609-411-151-8. – lkiis.lki.lt

Išleista Švietimo ir mokslo ministerijos lėšomis.

 

PRATARMĖ

„Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ (DŽ) daugiau kaip pusę amžiaus yra svarbiausias mūsų kalbos žodžių norminamasis ir teikiamasis leidinys. Nuo pat pradžios tai yra bendrasis visiems bendrinės kalbos vartotojams, taip pat tiems, kurie jos dar tik mokosi ar kitus moko, skirtas žodynas. Jame aprėpiamos vi̇̀sos tautos, apskritai Lietuvos žmonių ir valstybės gyvenimo sritys, stengtasi iš šimtų tūkstančių kalbos žodžių atrinkti daugeliui reikalingą ir plačiau vartojamą žodyno klodą. Tas klodas, kurį šiame leidime sudaro per 75 tūkstančius žodžių, bent kelis kartus viršija kiekvieno atskiro kalbos vartotojo žodyną, nes tautos žodyną sudaro visų kalbos vartotojų žodynai, visų – nuo pačių mažųjų iki brandžiausių senelių, nuo nemokytų iki mokyčiausių rašto žmonių, nuo elgetų iki pačių didžiųjų turtuolių, tiek gyvenančių Tėvynėje, tiek kituose kraštuose. Žodynas rengtas kaip kalbos patarėjas visiems pasaulio lietuviams ir tiems kitataučiams, kurie lietuviškai yra išmokę ar dar tik mokosi.

DŽ yra universalus, nes, pirma, jame atspindimos visos bendrinės kalbos vartojimo sritys, visos vartojamosios jos atmainos, antra, jame pateikiama vartotojams būtina informacija apie teikiamų, norminių žodžių rašybą, kirčiavimą, kaitymą, paaiškintos būdingos žodžių reikšmės, vartosenos pavyzdžiais parodytas žodžių junglumas, įdėtas nemažas pluoštas vaizdingų pasakymų, frazeologizmų, taip pat sudėtinių įvairių sričių terminų.

DŽ teikiniai daug metų yra bendrinės kalbos pavyzdys – jų mokoma mokyklose, jais remiamasi kituose žodynuose, knygų ir kitų spausdinamų dalykų leidyboje, bažnyčiose, visame viešajame tautos ir valstybės gyvenime. Svarbu, kad bendroji kalbos teikybos kryptis – saugoti kalbos savitumą, gyvumą, teikinių pastovumą – išlieka ir liktų nepakitusi. Tai būtina tam, kad bendrinė kalba galėtų sėkmingai atlikti visų lietuvių ir Lietuvos gyventojų vienijamąjį vaidmenį bei valstybinės kalbos pareigas.

DŽ yra trijų kalbininkų kartų kūrinys. Jo kūrimo, rašymo, redagavimo, taisymo ir plėtojimo darbus atsidėję dirbo žymiausi XX amžiaus Lietuvos žodynininkai, tiesiogiai ir netiesiogiai jiems talkino nemažas būrys kitų sričių specialistų, taip pat kitais darbais užsiimančių kalbininkų.

1954 m. išėjo pirmas DŽ leidimas, į kurį buvo sudėta apie 45 tūkstančius žodžių. Žodyno redaktorių kolegiją sudarė J. Balčikonis, J. Kabelka, K. Korsakas, J. Kruopas (atsak. redaktorius), B. Larinas, A. Lyberis ir K. Ulvydas.

1972 m. buvo išleistas antras papildytas (apimantis apie 60 tūkstančių žodžių) DŽ leidimas, kurį redagavo J. Kruopas (atsak. redaktorius), A. Lyberis, D. Lukšys, J. Paulauskas, J. Senkus ir K. Ulvydas.

Trečiame pataisytame ir papildytame leidime, išleistame 1993 m., yra sudėta apie 75 tūkstančius žodžių. Jo redaktorių kolegiją sudarė St. Keinys (vyriausiasis redaktorius), J. Klimavičius, J. Paulauskas, J. Pikčilingis, N. Sližienė, K. Ulvydas ir V. Vitkauskas.

2000 m. išėjo ketvirtas DŽ leidimas. Iš esmės tai pakartotas trečias žodyno leidimas, tik pataisytos pastebėtos korektūros klaidos. Tad ir redaktorių kolegija įrašyta ta pati. 2002 m. buvo išleista šio leidimo kompaktinė plokštelė. 2003 m. elektroninis žodyno variantas, papildytas aiškinamąja svarbiausių Lietuvos ir pasaulio vietovardžių dalimi, kurią sudarė vietovardžių tyrinėtojas L. Bilkis, buvo įdėtas į internetą.

2003 m. gale buvo išleistas penktas iš naujo redaguotas, pataisytas ir papildytas vien elektroninis (kompaktinės plokštelės pavidalu su knygelėje išspausdintu įvadu, metodiniais patarimais bei darbo su kompiuterių programa aprašymu) DŽ leidimas, kuriame pateikta apie 80 tūkstančių žodžių (kartu su atskira maždaug 3000 Lietuvos ir pasaulio vietovardžių dalimi). Jį redagavo ir rengė St. Keinys (vyriausiasis redaktorius), L. Bilkis, J. Paulauskas ir V.  Vitkauskas. Šis Švietimo ir mokslo ministerijos remtas leidimas buvo skirtas šalies mokykloms. 2004 m. Infobalto parodoje jis buvo pripažintas geriausiu metų elektroniniu leksikografijos leidiniu.

Po ketverių metų (įrašyti 2006 m.) vartotojus pasiekė Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės remtas šiek tiek pataisytas šeštas (trečias elektroninis) DŽ leidimas. Jo redaktorių kolegija ta pati, t. y. St. Keinys (vyriausiasis redaktorius), L. Bilkis, J. Paulauskas ir V.  Vitkauskas. Nuo 2011 m. šis žodyno leidimas Lietuvių kalbos instituto pateikiamas internete.

Be to, reikia paminėti, kad su uždengtomis tarybinės ideologijos vietomis pirmas leidimas (pačiame žodyne parašyta, kad tai – antra laida) 1962 m. buvo išleistas Amerikos lietuvių Čikagoje. Pridėjus, kad nuo ketvirto leidimo skyrėsi (turi vietovardžių dalį) pirma internete rodyta žodyno atmaina, galima teigti, kad iki šiol buvo paskelbti aštuoni žodyno variantai.

Dabartinis, jau septintas (penktas knygos pavidalo), DŽ leidimas yra rengtas iš šešto leidimo plokštelės, tačiau nuo jos gerokai skiriasi. Didžiausi naujos redakcijos skirtumai yra šie:

1)  kaip ir ankstesniuose knyginiuose žodyno leidimuose būdingi dariausių darybos tipų išvestiniai žodžiai įprasta tvarka dedami į vieną straipsnį su pamatiniu žodžiu (žr. įvado „Žodyno sandaros“ skyrių);

2)  išmesti pavyzdinei bendrinei kalbai neteikiami (dėti̇̀ su pažyma ntk. =) žodžiai;

3)  atsisakyta dalies pasenusių ir retesnių regioninių (su psn. ir tarmių pažymomis) žodžių bei variantų (beveik 2000);

4)  nedėtà elektroniniuose DŽ leidimuose buvusi svarbiausių Lietuvos, su ja susijusių kraštų ir pasaulio vietovardžių dalis (apie 3000 straipsnių);

5)  pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus tvarkytas į žodyną sudėtų žodžių kirčiavimas;

6)  įdėtas kitaip parengtas nedidelis (beveik pustrečio šimto) DŽ nesamų žodžių priedas iš rengiamo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“.

Be to, suderinti su dabartine (2012 m. vidurio) padėtimi ir patikslinti kai kurių žodžių reikšmės aiškinimai, pataisytos pastebėtos korektūros klaidos.

Visą šio DŽ leidimo tekstą pagal D. Liutkevičienės ir Z. Šimėnaitės parengtas nuostatas tvarkė Lietuvių kalbos instituto Leksikografijos centre sudaryta grupė – Z. Šimėnaitė (ji ir darbų vadovė), A. Gaidienė, A. Gritėnienė, R. Mikelionytė, R. Statkevičiūtė ir J. Urbanavičienė. Kirčiavimo teikinius prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų derino V. Kavaliauskas. Žodyno naujų žodžių priedą sudarė D. Liutkevičienė, peržiūrėjo R. Miliūnaitė.

Šis po dvylikos metų knygos pavidalu leidžiamas DŽ leidimas Švietimo ir mokslo ministerijos rūpesčiu yra skiriamas Lietuvos ir kitų šalių, kuriose mokomasi lietuviškai ar lietuvių kalbos, mokykloms. Be abejo, juo naudosis lietuvių kalbos mokytojai ir dėstytojai, tiek norėdami pasitikslinti rūpimus teikinius, tiek numatydami ir sudarydami mokomąsias užduotis, daug dalykų, naudingų kalbai pažinti, savo pačių kalbai ugdyti ir plėtoti, taip pat įvairioms kalbos užduotims atlikti ras mokiniai ir studentai. Žodyne nemažai yra visų mokomųjų ir dėstomųjų dalykų žodžių, terminų, taisyklingų pasakymų, tad juo vaisingai gali būti remiamasi bet kuriam dalykui mokyti, mokytis bei dėstyti, t. y. žodynas pagelbės norintiems taisyklingai kalbėti per visų dalykų pamokas, paskaitas ar pratybas. Be to, šis leidimas, kaip ir ankstesnieji, turėtų būti naudingas visiems Lietuvoje ir kituose kraštuose gyvenantiems bendrinės lietuvių kalbos vartotojams ir jos besimokantiems. Jis ir toliau bus nuolatinis ir patikimas viešosios informacijos priemonių, vaikų ir jaunimo įstaigų, meno, kultūros, sveikatos apsaugos darbuotojų, vertėjų, redaktorių, dvasininkų, mokslininkų, verslininkų, ūkininkų, politikų, tarnautojų ir kitų visuomenės sluoksnių pagalbininkas ir kalbos patarėjas. Aiškus daiktas, specialesnių kalbos rūpesčių turintys žmonės, be DŽ, naudosis taip pat kitais kalbos teikybos darbais, specialiaisiais žodynais, enciklopedijomis ir kitais žinijos šaltiniais.

Vaisingo darbo su „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“!


Dabartinės Lietuvių kalbos žodynas