Prašome palaukti
Pradžia

pūsti

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas

pū̃sti
, pùčia, pū̃tė
1.
slinkti oro srovei, nešti:
Pùčia smarkus šiaurys. Vėjas pùčia sniegą į akis
. ‖
prk.:
Vėjužis pū̃tė (gairino) skaisčius veidelius
(d.).
2.
leisti stiprią oro srovę iš burnos ar sukelti ją dumplėmis; tokia srove varyti, šalinti:
Pùčia dūmus. Pùčia sugrubusias rankas. Pùčia dulkes nuo stalo. Kas nudegė, tas ir šaltą vandenį pùčia
(tts.).
3.
oro srovę leidžiant, griežti:
Pùčia dūdą, trimitą, ragą. Pučiami̇́eji muzikos instrumentai
.
4.
didinti tūrį, daryti išputusį:
Jam vidurius pùčia. Alus mane labai pùčia
. ‖
sngr.:
Rūgstanti tešla pùčiasi
.
5.
oro srove gesinti ar padidinti ugnį:
P. lempą, žiburį. Tai tu nekelsi ankstų rytelį, tai tu nepū̃si kaitrios ugnelės
(d.).
6.
prk.
teikti per didelę reikšmę:
Tą dalyką jie labai pùčia
.
7.
šnek.
miegoti:
Atsigulė ir ėmė p.
pūtė́j‖as
, ~a
dkt.
(1)
,
pūti̇̀mas
(2)