Palyginimų žodyno sandara

1. Palyginimai žodyne pateikiami pagal pagrindinį jų žodį. Jis išspausdintas paryškintuoju šriftu, kiek atitrauktas į kairę.

balakai amžinà balà

kaip balà

kaip palaidà balà

baląkaip (kai) į bãlą (bãlon)

kaip per bãlą.

Palyginimai, kurių pagrindiniu žodžiu eina vienodai rašomos ir vienodai ar skirtingai tariamos to paties žodžio formos, pateikiami vienoje grupėje. Pvz.:

dantiskaip čigõno dantìs

kap per dantìs

it sẽnio diktàsis dantìs

galvoskaip (kap, keip, lyg, tar̃tum)

be galvõs

kaip viščiùkų gálvos.

Atskiromis grupėmis (pažymint priekyje eilės numerį) teikiami palyginimai, kurių pagrindiniai žodžiai yra atsitiktinai sutampančios savo fonetine struktūra skirtingų žodžių formos, taip pat skirtingos reikšmės žodžiai ar jų formos, kurie vienodai rašomi, bet tariami skirtingai. Pvz.:

sakaskaip sãkas Prikibo kaip sakas (sakai, t. y. įkyriai) Kos 90.

sakaskaip sãkas Žmonių daugybė eit kaip sãkas (vora) K II 358.

pirštaskaip (kai, kap, keip) pir̃štas (pirščiùkas, pirštẽlis) (apie rankos pirštą)

pirštaskaip rãganos pir̃štas (pripirštas)

plaukokaip (kai, kap, keip) an(t) pláuko

plaukokaip po svíestą plaũko.

Jei palyginimo pagrindinis žodis, kuris iškeliamas prieš palyginimą ar grupę palyginimų prieš ženklą ◊, yra bendrinėje kalboje nevartotinas skolinys ar hibridas, prieš jį dedamas kryželio (×) ženklas. Pvz.:

×abrinaskaip ãbrinas (ãbrinė) (medinis apvalus indelis sviestui, varškei įsidėti)

×blukaskaip blùkas (blùkis) (rąstagalys).

2. Palyginimas ar palyginimų grupė pateikiama po ženklo ◊ abėcėlės tvarka (į lyginamuosius jungtukus ir palyginimų komponentus, pateiktus skliaustuose, neatsižvelgiama).

Lenktiniuose skliaustuose pateikiami palyginimų pagrindinių dėmenų struktūriniai ir kirčiavimo variantai, o priklausomųjų dėmenų – įvairuojantys leksiniai komponentai, struktūriniai ir kirčiavimo variantai. Pvz.:

kaip (kai) dagỹs (dagìlis, dãgis) terp erškė̃čių (tarp lelìjų, tarp rõ­žių)

kaip (yt, kai, kap) sẽnas (tẽžis, tìžlis) grỹbas

kai jáučio (ver̃šio) guõlis.

Įvairuojančios prielinksninės konstrukcijos skliausteliuose pateikiamos su prielinksniais. Pvz.:

kaip (kai, kap) į bū̃gną (bū̃gną, bū̃gnais, į būgnùs, į bùbiną, bū̃bnan, būbnañ, lentõn, į var̃pą, varpañ, in zvãną) mùšt(i)

kaip (kai) kùmštis (kùmščia) ant akiẽs (prie ãkiai, prie añtakio, ant nósies).

Jei prielinksninė konstrukcija skiriasi tik prielinksniu, skliausteliuose teikiamas tik prielinksnis. Pvz.:

kaip (kai) per (par) liẽptą.

Laužtiniuose skliaustuose pateikiami fakultatyvieji komponentai. Pvz.:

kaip (kap) [senà] bóba be dantų̀

kaip (kai) [rãto] ašìs

kaip (kai) [žalių̀] bar̃ščių gìltinė.

Palyginimo komponentų, kurie gali būti vyriškosios ir moteriškosios giminės, teikiama tik viena giminė – vyriškoji. Pvz.:

kaip prisisiùvęs; kaip kačių̀ sulaižýtas; kaip (kap) sukirptì (lýgūs).

Žodžių tvarka paprastai paliekama tokia, kokia vartojama iliustraciniuose pavyzdžiuose, o jei ji įvairuoja, teikiama būdingesnė, įprastesnė.

3. Palyginimų reikšmės, jeigu jų yra kelios, žymimos arabiškais skaitmenimis. Palyginimų reikšmė paprastai neaiškinama, nes daugeliu atvejų ji suprantama iš konteksto ar palyginimų aplinkos. Kai palyginimo ar jo aplinkos reikšmė nėra pakankamai aiški, ji lenktiniuose skliaustuose kursyvu paaiškinama iliustraciniame sakinyje.

Stačiu brūkšneliu atskiriami palyginimo aplinkos ir reikšmės variantai.

4. Palyginimuose ir iliustraciniuose pavyzdžiuose iš tarmių reguliariosios fonetinės tarmybės transponuojamos į bendrinę kalbą, o nereguliarios paliekamos. Morfologinės ir sintaksinės tarmybės į bendrinę kalbą netransponuojamos. Tik dalies rytų aukštaičių ia kamieno vardažodžių išlaikyta vienaskaitos vardininko nekirčiuota galūnė -ys (pvz., brólys, kir̃vys, ū́kys, apatìnys, dvylìkys) rašoma kaip bendrinėje kalboje – su galūne -is. Kadangi ne visi iliustracinių sakinių žodžiai kirčiuojami, šių vardažodžių vienaskaitos vardininko su galūne -ys teikimas klaidintų skaitytoją. Tarmėse tvirtapradę priegaidę turintis akūtinis dvibalsis úi ir mišrieji dvigarsiai íl, ím, ín, ír, úl, úm, ún, úr žodyne kirčiuojami kaip bendrinėje kalboje: ùi, ìl, ìm, ìn, ìr, ùl, ùm, ùn, ùr.

Kad dėl sutrumpėjusių formų nekiltų neaiškumų, iliustraciniuose sakiniuose laužtiniuose skliaustuose jos papildomos. Laužtiniuose skliaustuose taip pat rašomi žodžiai, be kurių nebūtų aiški iliustracinio sakinio prasmė. Iš spausdintų šaltinių paimti iliustraciniai sakiniai netaisomi, išskyrus neabejotinas korektūros klaidas.

5. Žodyne kirčiuojami visi palyginimo pagrindinės (antraštinės) formos savarankiški žodžiai, išskyrus keletą žodžių, kurių kirčiavimas nežinomas. Vienskiemeniai lyginamieji jungtukai ir kiti tarnybiniai žodžiai nekirčiuojami. Kirčiuojami tik dviskiemeniai ir daugiaskiemeniai lyginamieji jungtukai, pvz.: kaipõ, lýgiai, nelýginant, tar̃tum, tarýtum. Palyginimų iš raštų ir kitų nekirčiuotų šaltinių antraštinės formos žodžiai kirčiuojami remiantis žodynais ir kitais kirčiuotais šaltiniais. Iliustracinių sakinių palyginimai kirčiuojami tik tie, kurių kirčiavimas yra paliudytas, žinomas. Šaltiniai, kurie paliudija patį palyginimą, bet nenurodo kirčiavimo, pateikiami už kabliataškio.

6. Palyginimai visada turi tam tikrų ekspresinių bei emocinių atspalvių. Stilistiškai neutralių palyginimų nėra. Nenorint perkrauti žodyno stilistinėmis pažymomis, jos rašomos tik prie tų pavyzdžių, kurie ypač išsiskiria ekspresija, ironija ar pan.