Palyginimų žodyno sutrumpinimai

A – Auszra. Laikrasztis iszleidžiamas Lietuvos milėtoju. Tilžėje 1883–1886. (Skaitmenys rodo metus ir puslapius.)

Ad – Adùtiškis, Švenčionių r.

Adm – Adomỹnė, Kupiškio r.

AED – Atbėga elnias devyniaragis. Rožės Sabaliauskaitės tautosakos ir etnografijos rinktinė. Sudarė ir parengė Pranė Jokimaitienė ir Norbertas Vėlius. Vilnius, 1986. (Skaitmenys rodo puslapius.)

J.Aist – Jonas Aistis (Kossu-Aleksandravičius) (1904–1973), jo raštai.

Akm – Akmẽnė.

Akn – Aknystà, Latvija.

Al – Alytùs.

Alk – Alksnė́nai, Vilkaviškio r.

Alks – Aleksandravė̃lė, Rokiškio r.

Aln – Alantà (Aluntà), Molėtų r.

Als – Alsė́džiai, Plungės r.

Alv – Ãlovė, Alytaus r.

Alvt – Alvi̇̀tas, Vilkaviškio r.

Alz – Alizavà, Kupiškio r.

An – Anykščiai̇̃.

Anč – Añčiškis, Panevėžio r.

And – Andrióniškis, Anykščių r.

Andr – Andrejavas, Suvalkų vaiv. (Lenkija).

Ant – Antãlieptė, Zarasų r.

Antr – Añturkė (Iñturkė), Molėtų r.

Antš – Antašavà, Kupiškio r.

Antz – Antãzavė, Zarasų r.

J.Ap – Juozas Aputis (1936–2010), jo raštai.

Aps – Ãpsas, Breslaujos r., Vitebsko sritis, Baltarusija.

Apt – Apýtalaukis, Kėdainių r.

Ar – Ariógala, Raseinių r.

Arm – Armõniškės, Varanavo r., Gardino sritis, Baltarusija.

AruP – Untersuchungen zur Geschichte der litauischen Personalpronomina von P. Arumaa. Tartu 1933. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Asv – Asavà, Varanavo r., Gardino sritis, Baltarusija.

Ašb – Antanas Kriščiukaitis-Aišbė (1864–1933), jo raštai.

Ašm – Ašmenà, Gardino sritis, Baltarusija.

Auk – Aukštãdvaris, Trakų r.

J.Avyž – Jonas Avyžius (1922–1999), jo raštai.

Avl – Aviliai̇̃, Zarasų r.

Azr – Aziẽrkai, Gardino r. ir sritis, Baltarusija.

B – Lexicon Germano-Lithvanicvm et Litvanico-Germanicvm, darinnen... von Iacobo Brodowskij, Praecentore Trempensi. (XVIII amž. pradžios (1713–1744 m.) rankraštis, du tomai. Msc. 127, 128. Skaitmenys rodo pirmojo tomo puslapius.)

J.Balč – Juozas Balčikonis (1885–1969), jo raštai.

J.Balt – Juozas Baltušis (1909–1991), jo raštai.

A.Baran – Antanas Baranauskas (1835–1902), jo raštai.

Bb – Bãbtai, Kauno r.

BB – Biblia tatai esti Wissas Schwentas Raschtas Lietuwischkai pergulditas per Jana Bretkuna Lietuwos Plebona Karaliaucziuie (1590 m. rankraštis). (Su teksto nurodymais).

Bbl – Būblẽlių k. ir apylinkė, Šakių r.

Bd – Bū̃dvietis, Lazdijų r.

Bdr – Budriai̇̃, Kretingos r.

Bgs – Bagaslavi̇̀škis, Širvintų r.

Bgt – Bagótoji (Bagótšilis), Marijampolės r.

J.Bil – Jonas Biliūnas (1879–1907), jo raštai.

K.Bink – Kazys Binkis (1893–1942), jo raštai.

Blnk – Bálninkai, Molėtų r.

Blv – Jonas Balvočius-Gerutis (1842–1915), jo raštai.

BM – Litauische Mundarten, gesammelt von A. Baranowski, Band I: Texte aus dem Weberschen Nachlass herausgegeben von Dr. Franz Specht... Leipzig 1920. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Bn – Benekáinys, Varanavo r., Gardino sritis, Baltarusija.

K.Bor – Kazys Boruta (1905–1965), jo raštai.

BP – Postilla tatai esti Trumpas ir Prastas Ischguldimas Euangeliu sakamuiu Baszniczoie Krikschczionischkoie nůg Weliku ik Aduento. Per Jana Bretkuna Lietuvos Plebona Karaliaucziuie Prusůsu. Isspausta Karaliaucziuie Jurgio Osterbergero. Meta Pono 1591. I ir II dalis. (Skaitmenys rodo dalis ir puslapius.)

BPs – Scheschta dalis Biblios Lietuwischkos Psalteras ing lietuwischką lieszuwį gulditas Jano Bretkuno Labguwos plebano... Metusa ... 1580. (K. Būgos surašyti lapeliai iš A. Becenbergerio nuorašo.) (Su teksto nurodymais)

Br – Barzdai̇̃, Šiaulių r.

Brb – Balbiẽriškis (Barbiẽriškis), Prienų r.

Brs – Barstýčiai, Skuodo r.

Brsl – Breslaujà (Braslavas), Vitebsko sritis, Baltarusija.

Brš – Bi̇̀rštonas, Prienų r.

Brt – Bar̃tninkai, Vilkaviškio r.

Bru – Vilius Bruožis (1843–1909), jo įrašai F. Kuršaičio žodyne.

Brž – Bi̇̀ržai.

Bržr – Béržoras, Plungės r.

BržT – Biržų krašto tautosaka. Užrašė J. Janonis ir M. Janonienė. Vilnius 1982. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Bs – Jonas Basanavičius (1851–1927), jo raštai.

Bsg – Baisógala, Radviliškio r.

BsMt – J. Basanavičius. Lietuviškos pasakos. Medega lietuviškai mitologijai. Shenandoach, Pa. I dalis 1898, II dalis 1902. (Skaitmenys rodo puslapius.)

BsO – Ožkabalių dainos. Surinko d-ras J. Basanavičius. Shenandoah, Pa. 1902 m. Du tomai. (Skaitmenys rodo dainos numerį.)

BsP – Lietuviškos pasakos yvairios. Surinko Dr. J. Basanavičius. I–IV dalis. Chicago 1903–1905. (Skaitmenys rodo dalis ir puslapius.)

BsV – Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Dr. J. Basanavičius. Chicago 1903. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Bt – Batakiai̇̃, Tauragės r.

Btg – Betýgala, Raseinių r.

Btr – Butrimónys, Alytaus r.

Btrm – Butrimónys, Šalčininkų r.

V.Bub – Vytautas Bubnys, jo raštai.

K.Būg – Kazimieras Būga (1879–1924), jo raštai ir lapeliai iš nežinomų šaltinių.

BzF – Litauische Forschungen. Beiträge zur Kenntniss der Sprache und des Volkstumes der Litauer Von Adalbert Bezzenberger. Göttingen 1882. (Skaitmenys rodo puslapius.)

BŽ – J. Baronas. Rusų lietuvių žodynas. Antras naujai parašytas kirčiuotas leidimas. Kaunas 1933. (Skaitmenys rodo puslapius.)

C – Clavis Germanico-Lithvana. (Buv. Karaliaučiaus archyvo dviejų tomų rankraštis, parašytas tarp 1673–1701 metų. Skaitmenys rodo tomus ir puslapius.)

Ch – S. B. Chylinski – Biblie su didžiu dabojimu perguldita Lietuwos žmonėms Ant iszganitingos naudos, iszspausta Londone 1660 m. (Su teksto nurodymais; kartais tik knygos puslapis nurodomas.)

Ck – Ceikiniai̇̃, Ignalinos r.

P.Cvir – Petras Cvirka (1909–1947), jo raštai.

Č – Čedasai̇̃, Rokiškio r.

Čb – Čiõbiškis, Širvintų r.

S.Čiurl – Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė (1886–1958), jos raštai.

Čk – Čẽkiškė, Kauno r.

D – S. Daukanto Dajnes Žiamajtiû ... Petropilie 1846. (Skaitmenys rodo dainos numerį.)

S.Dauk – Simonas Daukantas (1793–1864), jo raštai.

Db – Stasys Dabušis (1898–1974), jo raštai, vertimai ir užrašyti sakiniai (kai nenurodytas šaltinis).

Dbč – Dubi̇̀čiai, Varėnos r.

Dbg – Dubingiai̇̃, Molėtų r.

Dbk – Debei̇̃kiai, Anykščių r.

Dg – Daũgai, Alytaus r.

Dgč – Degùčiai, Zarasų r.

Dgl – Daũgailiai, Utenos r.

Dglš – Daugėli̇̀škis, Ignalinos r.

Dgp – Daũgpilio artimoji apylinkė, Latvija.

Dj – Daujė́nai, Pasvalio r.

DK – Kathechismas arba moksłas kiekvienam krikszczionii priwalvs. Paraszitas per D. Iakvba Ledesma Theologa Societatis IESV. Iźgulditas iż Liężuwio Lankiszko ing Lietuwiszka per Kuniga Mikałoiu Daugsza Kánonika Zemaicziu. Iżspáustas Wilniuie Metůse vzgimimo Wieszpaties 1595. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Dkk – Duõkiškis, Rokiškio r.

Dkš – Daukšiai̇̃, Marijampolės r.

Dkšt – Dū́kštas, Ignalinos r.

Dl – Déltuva, Ukmergės r.

K.Donel – Christian Donalitius. Litauische Dichtungen ... herausgegeben von G. H. F. Nesselmann, Königsberg 1869. (Naudoti ir kiti leidimai.)

Dov – Dovilai̇̃, Klaipėdos r.

DP – Postilla Catholicka. Tái est: Iżguldimas Ewangeliu kiekwienos Nedelios ir szwętes per wisús metús. Per Kúnigą Mikaloiv Davkszą Kanoniką Mednikų, iż łękiszko pergûldita. Su walá ir dałaidimu wîreusîuių. Wilniui, Drukârnioi Akadêmios Societatis Iesv, A. D. 1599. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Dr – Darbė́nai, Kretingos r.

Drs – Darsū́niškis, Kaišiadorių r.

Drsk – Drùskininkai.

DrskD – Druskininkų dainos. Užrašė Juozas Balčikonis. Vilnius 1972. (Skaitmenys rodo dainos numerius.)

DrskŽ – G. Naktinienė, A. Paulauskienė, V. Vitkauskas. Druskininkų tarmės žodynas. Vilnius 1988. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Ds – Dùsetos, Zarasų r.

DS – Pasakos, sakmės, oracijos. Surinko Mečislovas Davainis-Silvestraitis. Vilnius 1973. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Dsm – Dùsmenys, Trakų r.

Dsn – Dysnà, Ignalinos r.

Dt – Dotnuvà, Kėdainių r.

DūnŽ – V. Vitkauskas. Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas. Vilnius 1976. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Dv – Dievẽniškės, Šalčininkų r.

DvD – Dainos, Jurgio Dovydaičio surinktos ir skiriamos mokykloms. Kaunas 1931. (Skaitmenys rodo dainos numerius.)

DvŽ – Dieveniškių šnektos žodynas. Sudarytojai: Danguolė Mikulėnienė, Kazys Morkūnas, Aloyzas Vidugiris. Lietuvių kalbos institutas. Vilnius, I – 2005, II – 2010. (Skaitmenys rodo tomus ir puslapius.)

DŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius 1954.

– antras (1972) žodyno leidimas.

E – Jurgis Elisonas (1889–1946), jo raštai.

Eig – Eigir̃džiai, Telšių r.

Eiš – Ei̇̃šiškės (Eisiškės), Šalčininkų r.

Enc – Lietuviškoji enciklopedija. I–IX tm. Kaunas 1933–1940. (Skaitmenys rodo tomus ir puslapius.)

End – Endriejãvas, Klaipėdos r.

Ėr – Ė́riškiai, Panevėžio r.

Erž – Er̃žvilkas, Jurbarko r.

FM – Ф. Фортунатовъ и Миллеръ Литовскiя народныя пѣсни. Москва 1872.

FrnS– Ernst Fraenkel. Syntax der litauischen Postpositionen und Präpositionen. Heidelberg 1929. (Skaitmenys rodo puslapius.)

FrŽ – Frazeologijos žodynas. Lietuvių kalbos institutas. Vilnius 2001. (Skaitmenys rodo puslapius.)

G – Litauische studien. Auswahl aus den ältesten denkmälern dialectische beispiele, lexikalische und sprachwissenschaftliche, beiträge von Dr. Leopold Geitler. Prag 1875. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Gd – Gadūnãvas, Telšių r.

Gdl – Gudẽliai, Marijampolės r.

Gdr – Giedrai̇̃čiai, Molėtų r.

Gdž – Gudžiū́nai, Kėdainių r.

Gg – Geguži̇̀nė, Kaišiadorių r.

Ggr – Gegrė́nai, Plungės r.

GK – Gimtoji Kalba. Bendrinės kalbos laikraštis. Kaunas 1933–1941. (Skaitmenys rodo metus ir puslapius.)

Gl – Gel̃gaudiškis, Šakių r.

Glv – Gélvonai, Širvintų r.

Gmž – Silvestras Gimžauskas (1845–1897). Žodžej isz givõs kalbos letuvių Linkmeniszkiu (apie 1879–1881 m. parašytas rankraštinis žodynėlis) ir kiti jo raštai.

Gr – Gaũrė, Tauragės r.

R.Gran – Romualdas Granauskas, jo raštai

Graž – Graži̇̀škiai, Vilkaviškio r.

Grd – Gir̃diškė, Šilalės r.

Grdm – Gar̃damas, Šilutės r.

Grdž – Girdžiai̇̃, Jurbarko r.

Grg – Gargždai̇̃, Klaipėdos r.

A.Gric – Augustinas Gricius (1899–1972), jo raštai.

Grk – Gir̃kalnis, Raseinių r.

Grl – Garliavà, Kauno r.

Grnk – Griñkiškis, Radviliškio r.

Grš – Gri̇̀škabūdis, Šakių r.

Gršl – Grū̃šlaukis, Kretingos r.

J.Gruš – Juozas Grušas (1902–1986), jo raštai.

Grv – Gervė́čiai, Astravo r., Gardino sritis, Baltarusija.

GrvT – J. Kardelytė, Gervėčių tarmė, Vilnius 1975. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Grz – Gruzdžiai̇̃, Šiaulių r.

Grž – Grū́žiai, Pasvalio r.

Gs – Geistarai̇̃ (Didvyžiai̇̃), Vilkaviškio r.

Gsč – Gasčiū́nai, Joniškio r.

Gž – Gižai̇̃, Vilkaviškio r.

HO – Homero Odisseja. J. Ralio vertimas. Antra laida. Kaunas 1937. (Naudojamas ir pirmas leidimas.)

I – Laurynas Ivinskis (1810–1881), jo raštai.

Ig – Igliáuka, Marijampolės r.

Igl – Igliškė̃liai, Marijampolės r.

Ign – Ignalinà.

Yl – Ylakiai̇̃, Skuodo r.

Ilg – Ilguvà, Šakių r.

IM – L. Ivinskis. Kalendorius arba metskaitlius. (Ėjo 1846–1864 m. su pertraukomis 1853 ir 1854 m., 1865–1867 m. rusų raidėmis, 1878–1879 m. lotynų. Skaitmenys rodo metus, kuriems kalendorius skirtas, ir puslapius.)

Imb – Im̃bradas, Zarasų r.

Iš – Ìšlaužas, Prienų r.

T.Ivan – Tadas Ivanauskas (1882–1970), jo raštai (zoologija).

J – Литовскiй словарь А. Юшкевича съ толкованiем словъ на русскомъ и польскомъ языкахъ. Томъ I, вып. 1, СПб 1897, вып. 2, СПб 1904, вып. 3 (тома II-ого, вып. 1), Петроградъ 1922. (A–kukštůties. Skaitmenys rodo tomus ir puslapius. Ta pačia raide žymimi sakiniai iš nespausdintos A. Juškos žodyno dalies.)

J.Jabl – Jonas Jablonskis (1860–1930), jo raštai, vertimai ir žodyno lapeliai, kur nežinomas šaltinis.

J.Jank – Jurgis Jankus (1906–2002), jo raštai.

Jd – Juodáičiai, Jurbarko r.

JD – Liėtùviškos dájnos użrašýtos par Antá­ną Juškevičę. 3 tomai. Kazanė 1880–1882. (Skaitmenys rodo dainos numerius.)

Jdp – Júodupė, Rokiškio r.

Jdr – Judrė́nai, Klaipėdos r.

JJ – Jonas Juška (Jonʼs Juszka). Kałbos lëtuviszko lëžuvʼo ir lëtuviszkas statraszimas arba ortograpija. Peterburge 1861.

Jms – Jumskio žodynėlis (žr. TŽ I 352–366).

Jn – Kazimieras Jaunius (1848–1908), jo raštai.

Jnk – Jankai̇̃, Šakių r.

Jnš – Jõniškis.

Jnšk – Joniškė̃lis, Pasvalio r.

JnšM – Jõniškis, Molėtų r.

Jon – Jonavà.

JR – Svotbinė rė́da Velůnỹčiu Liėtùviu surašýta par Antáną Juškévičę 1870 mé­tůse. Казань 1880. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Jrb – Jùrbarkas.

Jrg – Mįslių knyga. Lietuvių mįslių rinkinys (su viršum 1000 mįslių). Surinko ir paaiškino Kleofas Jurgelionis. Chicago III. 1913.

Jrk – Litauische Märchen und Erzählungen. Aus dem Volke gesammelt und in verschiedenen Dialekten, vornehmlich aber im Galbraster Dialekt mitgeteilt von C. Jurkschat. Pf. Gedruckt im Auftrage der litauisch-litterarischen Gesellschaft zu Tilsit 1898. Heidelberg 1898. (Skaitmenys rodo puslapius; kiti jo raštai žymimi tuo pačiu ženklu, tik nenurodomi puslapiai.)

Jsv – Jósvainiai, Kėdainių r.

JT – Kazimieras Šaulys. Juodžiūnų tarmė. Rankraštis, atšviestas Adelaidės Pensininkų Klubo 1988. (Skaitmenys rodo puslapius.)

JV – Lietùviškos svotbi̇̀nės dájnos, užrašýtos par Ąntáną Juškévičę ir išspáudintos par Jóną Juškévičę. Petropỹlė ... 1883. (Skaitmenys rodo dainos numerius.)

Jz – Jiẽznas, Prienų r.

Jž – Jūžintai̇̃, Rokiškio r.

K – Littauisch-deutsches Wörterbuch von Friedrich Kurschat. Halle a. S. 1883. Deutsch-littauisches Wörterbuch von Friedrich Kurschat. Halle. I – 1870, II – 1874. (Skaitmenys rodo dalis ir puslapius.)

Kair – Kairiai̇̃, Šiaulių r.

Kal – Kalnãlis, Kretingos r.

M.Katil – Marius Katiliškis (1914–1980), jo raštai.

Kb – Kabẽliai, Varėnos r.

KB – Beiträge zur Kunde der littauischen Sprache, von Friedrich Kurschat ... Erstes Heft. Deutsch–littauische Phraseologie der Präpositionen. Königsberg 1843 – Zweites Heft. Laut- und Tonlehre der littauischen Sprache. Königsberg 1849. (Skaitmenys rodo sąsiuvinius ir puslapius.)

Kbr – Kybártai, Vilkaviškio r.

Kč – Kučiū́nai, Lazdijų r.

Kdl – Kiduliai̇̃, Šakių r.

Kdn – Kėdáiniai.

Kel – Keleiwis isz Karalaucziaus Broliams Lietuvininkams Žines pranesząs Verantwortlicher Redakteur Prediger Fr. Kurschat in Königsberg. (Laikraštis ėjo 1849–1880 m. Skaitmenys rodo metus ir puslapius. Taip pat žymimas ir „Tilžės Keleivis", anksčiau „Naujasis Keleiwis"; „Naujojo Tilžės keleivio" nurodomi metai ir numeriai.)

Ker – Kernavė̃, Širvintų r.

Kin – Kintai̇̃, Šilutės r.

Kkl – Kiaukliai̇̃, Širvintų r.

Kl – Kuliai̇̃, Plungės r.

Klb – Kalbotyra. Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Pradėjo eiti Vilniuje 1958 m. (Skaitmenys rodo tomus, sąsiuvinius ir puslapius.)

Kli – Kliukščiónys, Pastovių r., Vitebsko sritis, Baltarusija.

Klk – Klýkoliai, Akmenės r.

KlK – Kalbos kultūra. Lietuvos TSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros (nuo 1990 m. Lietuvių kalbos) institutas. Pradėjo eiti Vilniuje 1961 m. (Skaitmenys rodo sąsiuvinius ir puslapius.)

Klm – Kel̃mė.

KlM – Naujos Giesmju Knygos ... Taipajeg Maldu Knigeles didżausey Baznyczose wartojamos ... Karalauczuje ... MDCLXVI. (Leidėjas D. Kleinas. Skaitmenys rodo puslapius.)

Kln – Kalnùjai, Raseinių r.

Klov – Klóvainiai, Pakruojo r.

Klp – Klai̇̃pėda.

Kls – Kalesniñkai, Šalčininkų r.

Klt – Kal̃tanėnai, Švenčionių r.

Kltn – Kal̃tinėnai, Šilalės r.

KltŽ – Angelė Vilutytė. Kaltanėnų šnektos žodynas. Lietuvių kalbos institutas. Vilnius 2008. (Skaitmenys rodo puslapius.)

KlvD – Prusijos Lietuvių Dainos. Surinko ... Vilus Kalvaitis. Tilžėje 1905. (Skaitmenys rodo puslapius.)

KlvK – W. Kalwaitis. Lietuwiszkų Wardų Klėtelė. Tilžėje 1910. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Klvr – Kalvarijà, Marijampolės r.

KlvrŽ – Žemai̇̃čių, Kalvarijà, Plungės r.

Km – Kamajai̇̃, Rokiškio r.

Kml – Kaimẽlis, Šakių r.

Kn – Kauno artimoji apylinkė.

KN – (S. Jaugelis Telega) Psolmay Dowida szwenta (išleista kartu su evangelijų aiškinimais ir MKr bendra antrašte: Kniga Nobaznistes Krikśćioniszkos ... ąntra karta perdrukawota ... Kiedaynise ... 1653. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Knt – Kantaũčiai, Plungės r.

Knv – Kaniavà, Varėnos r.

Kos – Litvanica czyli Wiadomośći o Litwie zebrane przez... Ambrożego Kossarzewskiego. (Rankraštis. Autorius gyveno 1821–1880 m. Skaitmenys rodo puslapius.)

Kp – Kùpiškis.

Kpč – Kãpčiamiestis, Lazdijų r.

Kpr – Kuprẽliškis, Biržų raj.

Krč – Krinči̇̀nas, Pasvalio r.

Krd – Kirdei̇̃kiai, Utenos r.

V.Krėv – Vincas Krėvė-Mickevičius (1882–1954), jo raštai.

Krg – Kretingãlė, Klaipėdos r.

Kri – Kriukai̇̃, Joniškio r.

Kriū – Kriū̃kai, Šakių r.

Krk – Krãkės, Kėdainių r.

Krkl – Karklė́nai, Kelmės r.

Krkn – Krekenavà, Panevėžio r.

Krkš – Krikštónys, Lazdijų r.

Krm – Karmė́lava, Kauno r.

Krn – Krúonis, Kaišiadorių r.

Krns – Kriaũnos, Rokiškio r.

Krok – Krókialaukis, Alytaus r.

Krp – Kruopiai̇̃, Akmenės r.

Krs – Kar̃sakiškis, Panevėžio r.

Krsn – Krosnà, Lazdijų r.

Krš – Kuršė́nai, Šiaulių r.

Krt – Kar̃tena, Kretingos r.

Krtn – Kretingà.

KrtnŽ – Juozas Aleksandravičius. Kretingos tarmės žodynas. Lietuvių kalbos institutas. Vilnius 2011. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Krtv – Kùrtuvėnai, Šiaulių r.

KrvD – V. Krėvė. Dainavos krašto liaudies dainos. Kaunas 1924. (Skaitmenys rodo puslapius.)

KrvP – V. Krėvė-Mickevičius. Patarlės ir priežodžiai. I–II dalis. Kaunas 1934–1935. Lietuvių patarlės ir priežodžiai. III dalis. Kaunas 1937. IV dalis leidinyje „Darbai ir dienos" VII t. Kaunas 1938.

Krž – Krãžiai, Kelmės r.

Kš – Kaišiadórys.

Kt – Ketùrvalakiai, Vilkaviškio r.

Ktk – Kùktiškės, Utenos r.

Ktv – Kietãviškės, Kaišiadorių r.

V.Kudir – Vincas Kudirka (1858–1899), jo raštai.

Kur – Kurkliai̇̃, Anykščių r.

Kv – Kvė́darna, Šilalės r.

Kvr – Kavárskas, Anykščių r.

Kvt – Kvetkai̇̃, Biržų r.

Kz – Kazli̇̀škis, Rokiškio r.

KzR – Kazl Rūdà (Kazlai̇̃), Marijampolės r.

KzRŽ – Aldonas Pupkis. Kazlų Rūdos šnektos žodynas. Vilnius, I – 2008. II – 2009. (Skaitmenys rodo tomus ir puslapius.)

Kzt – Kazi̇̀tiškis, Ignalinos r.

Kž – Kužiai̇̃, Šiaulių r.

KŽ – Aleksandras Kuršaitis. Lietuviškai–vokiškas žodynas... Göttingen. I – 1968, II – 1970, III – 1972, IV – 1973.

Lb – Labanóras, Švenčionių r.

LB – Litauische Volkslieder und Märchen aus dem preussischen und dem russischen Litauen, gesammelt von A. Leskien und K. Brugman. Strassburg 1882. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Lbv – Liubãvas, Marijampolės r.

Lc – Leckavà, Mažeikių r.

LC – Lietuwiszka Ceitunga. Iszeinanti kas Utarninką. Klaipėda 1877–1889. (Skaitmenys rodo metus ir numerius.)

LD – Z. Zinkevičius. Lietuvių dialektologija. Vilnius 1966. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Ldk – Lyduõkiai, Ukmergės r.

Ldv – Lýduvėnai, Kelmės r.

Ldvn – Liudvinãvas, Marijampolės r.

Lel – Leliū́nai, Utenos r.

LFŽ – Jonas Paulauskas. Lietuvių kalbos frazeologijos žodynas. Kaunas 1977. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Lg – Lýgumai, Pakruojo r.

Lk – Luõkė, Telšių r.

LKA – Lietuvių kalbos atlasas, I, Leksika. Lietuvos TSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institutas. Vilnius 1977. (Skaitmenys rodo tomą ir puslapius.)

Lkč – Lekė́čiai, Šakių r.

LKK – Lietuvių kalbotyros klausimai. Lietuvos TSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros (nuo 1990 m. Lietuvių kalbos) institutas. Pradėjo eiti Vilniuje nuo 1957 m. (Skaitmenys rodo tomus ir puslapius.)

Lkm – Liñkmenys, Ignalinos r.

Lks – Laũko Sodà (Laũksodis), Telšių r.

Lkš – Lukšiai̇̃, Šakių r.

LKT – Lietuvių kalbos tarmės, chrestomatija. Lietuvos TSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institutas. Vilnius 1970 m. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Lkv – Laũkuva, Šilalės r.

Ll – Lioliai̇̃, Kelmės r.

LLD – Lietuvių liaudies dainynas. Lietuvos TSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros (nuo 1990 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos) institutas. Pradėjo eiti Vilniuje 1980 m. (Skaitmenys rodo tomus ir puslapius.)

LMD – Buv. Lietuvių mokslo draugijos archyvo rankraščiai.

Ln – Lė́nas, Ukmergės r.

Lnk – Lenki̇̀mai, Skuodo r.

Lnkl – Lankẽliškiai, Vilkaviškio r.

Lnkv – Linkuvà, Pakruojo r.

Lnt – Leñtupis, Pastovių r., Vitebsko sritis, Baltarusija.

Lp – Léipalingis, Lazdijų r.

Lpl – Li̇́eplaukė, Telšių r.

LPP – Lietuvių patarlės ir priežodžiai. I–II t. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Vilnius 2000–2008. (Skaitmenys rodo tomus ir puslapius.)

LSP – J. Lipskienė. Lietuvių kalbos somatiniai posakiai. Vilnius 1979. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Lš – Liškiavà, Varėnos r.

LT – Lietuvių tauta. Lietuvių mokslo draugijos raštai. I–V kn. Vilnius 1907–1936. (Skaitmenys rodo knygas ir puslapius.)

LTR – Lietuvių tautosakos rankraštynas. (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštiniai tautosakos rinkiniai.)

LTs – Lietuvių tautosaka. Lietuvos TSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institutas. Vilnius 1962–1968. (Skaitmenys rodo tomus ir puslapius.)

LVP – Janina Lipskienė. Vaizdingieji lietuvių kalbos posakiai. Vilnius 2008. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Lz – Laz(d)ū́nai, Yvijos r., Gardino sritis, Baltarusija.

Lzd – Lazdi̇̀jai.

LzP – Lazdynų Pelėda [Sofija Pšibiliauskienė (1867–1926) ir Marija Lastauskienė (1872–1957)], jų raštai.

LzŽ – J. Petrauskas, A. Vidugiris. Lazūnų tarmės žodynas. Vilnius 1985. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Lž – Lai̇̃žuva, Mažeikių r.

M – M. Miežinis. Lietuviszkai-latviszkai-lenkiszkai-rusiszkas žodynas. Tilžėje 1894.

Mair – Maironis (Jonas Mačiulis) (1862–1932), jo raštai.

Mc – Kazimieras Macius (1875–1905), jo raštai ir papildymai prie A. Juškos žodyno.

V.Myk-Put – Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967), jo raštai.

Mit – Mitteilungen der Litauischen Litterarischen Gesellschaft. Bd. I–VI. Heidelberg 1883–1912. (Skaitmenys rodo tomus ir puslapius.)

MKr – (S. Minwid, J. Borzymowski) Maldos Krikscioniszkos, Wisokiam meatuy ir reikalams bendriems prigulinčios ... Kiedaynise, Spaude, Jochimas Jurgis Rhetas, Meatu Poná, 1653. (Skaitmenys rodo puslapius.) žr. KN.

Ml – Mielagė́nai, Ignalinos r.

Mlk – Málkava, Mstislavo r., Mogiliovo sritis, Baltarusija.

Mlt – Molė́tai.

MP – Postilla Lietvwiszka Tȧtài est Iżguldimás prástás Ewángeliu ąnt kożnos Nedelios ir Szwentes per wisus metus, kurios págal buda sená Báżnicżioy Dievá est skáitomos. Nu isz nauia su didżiu perweizdeghimu est iżduotá ... Wilnivy per Jokubą Morkuną ... Metuose Diewa 1600. (Skaitmenys rodo lapus.)

MPas – Mūsų pasakos. Surinko „Žvaigždutės" skaitytojai. I–V kn. Kaunas 1927–1932.

MPs – Pasakų rinkinys. Rankraštis, K. Būgos gautas iš J. Murkos.

Mrc – Marcinkónys, Varėnos r.

Mrj – Marijámpolė.

Mrk – Merki̇̀nė, Varėnos r.

Mrp – Marijámpolis, Vilniaus r.

Mrs – Miroslãvas, Alytaus r.

Ms – Mósėdis, Skuodo r.

Msn – Mùsninkai, Širvintų r.

Mš – Pranas Mašiotas (1863–1940), jo raštai ir vertimai.

Mšg – Máišiagala, Vilniaus r.

Mšk – Meškùičiai, Šiaulių r.

Mtl – Meteliai̇̃, Lazdijų r.

MTt – Mūsų Tautosaka. Hum. m. fak. Tautosakos komisijos leidinys. I–X kn. Kaunas 1930–1935. (Skaitmenys rodo knygas ir puslapius.)

Mž – Mažvydas. Seniausieji lietuvių kalbos paminklai iki 1570 metams ... Kaunas 1922. (Skaitmenys rodo puslapius.)

MŽ – Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Wörter-Buch, worinn das vom Pfarrer Ruhig zu Walterkehmen ehemals herausgegebene zwar zum Grunde gelegt, aber mit sehr vielen Wörtern, Redens-Arten und Sprüchwörtern zur Hälfte vermehret und verbessert worden von Christian Gottlieb Mielcke ... Königsberg 1800. (MŽ – Littauisch-deutsches Wörter-Buch. MŽ su puslapio nurodymu – Deutsch-littauisches Wörter-Buch.)

Mžk – Mažei̇̃kiai.

Mžš – Mi̇́ežiškiai, Panevėžio r.

N – Wörterbuch der Littauischen Sprache von G. H. F. Nesselmann. Königsberg 1851. N su dainos numeriu – Litauische Volkslieder gesammelt, kritisch bearbeitet und metrisch übersetzt von G. H. F. Nesselmann. Berlin 1853.

Nč – Nočià, Varanavo r., Gardino sritis, Baltarusija.

Nd – Nidà, Neringos miestas.

Ndz – Nedi̇̀ngė (Nedzi̇̀ngė), Varėnos r.

NdŽ – Lietuvių rašomosios kalbos žodynas. Lietuviškai – vokiška dalis. I – V tm. Sudarė M. Niedermann'as, A. Senn'as, F. Brender'is ir A. Salys, Heidelberg 1932–1968.

S.Nėr – Salomėja Nėris (1904–1945), jos raštai.

Niem – Litauische Volkslieder aus dem handschriftlichen Nachlass Prof. J. J. Mikkolas. Übersetzt und herausgegeben von Eino Nieminen. Helsinki 1949. (Skaitmenys rodo dainos numerius.)

Nj – Naujãmiestis, Panevėžio r.

Nm – Kudirkos Naũmiestis, Šakių r.

Nmč – Nemenči̇̀nė, Vilniaus r.

Nmj – Nemajū́nai, Prienų r.

Nmk – Nemãkščiai, Raseinių r.

Nmn – Nemunáitis, Alytaus r.

NmŽ – Žemai̇̃čių Naũmiestis, Šilutės r.

Ns – Nusidáwimai apie Ewangēlijôs Prasiplátinimą tarp Żydû ir Pagonû. (Pirmasis lietuvių laikraštis, ėjęs su pertraukomis 1832–1915 m. Prūsuose. Skaitmenys rodo metus ir numerius.)

NS – Lietuvių dainos ir giesmės šiaurrytinėje Lietuvoje Dr. A. R. Niemi ir kun. A. Sabaliausko surinktos. Annales Academiae scientiarum Fennicae. Ser. B. Tom. VI (1911). (Skaitmenys rodo dainos numerius.)

Nt – Notė́nai, Skuodo r.

Nv – Nevarė́nai, Telšių r.

NžR – Nežinomas rankraštis iš K. Būgos palikimo.

O – K. Aleknavičius (Olechnowiczius) (1803–1874), jo raštai.

Ob – Obẽliai, Rokiškio r.

OG – Jan Otrębski. Wschodniolitewskie narzecze twereckie. Część I. Gramatyka. Kraków 1934. (Skaitmenys rodo puslapius.)

On – Õnuškis, Rokiškio r.

Onš – Õnuškis, Trakų r.

OZ – Jan Otrębski. Wschodniolitewskie narzecze twereckie. Część III. Zapożyczenia słowiańskie. W Krakowie 1932. (Skaitmenys rodo puslapius.)

P – Jurgis Pabrėža (1771–1849), jo raštai.

Paį – Paįstrỹs, Panevėžio r.

J.Paukš – Juozas Paukštelis (1899–1981), jo raštai.

Pb – Pabéržė, Vilniaus r.

Pbr – Pãbiržė, Biržų r.

Pbs – Pabáiskas, Ukmergės r.

Pc – Pociūnė̃liai, Radviliškio r.

Pč – Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė) (1877–1930), jos raštai.

Pd – Padubysỹs (Baziliónai), Šiaulių r.

Pg – Pagiriai̇̃, Kėdainių r.

Pgg – Pagė́giai, Šilutės r.

Pgr – Pãgramantis, Tauragės r.

V.Piet – Vincas Pietaris (1850–1902), jo raštai.

Pin – Piniavà, Panevėžio r.

Pj – Pajū́ris, Šilalės r.

Pjv – Pajevonỹs, Vilkaviškio r.

PK – Polski z Litewskim Katechism Albo Krotkie w iedno mieysce zebránie, wiáry y powinnośći Krześćiáńskiey ... Nakłádem Jego Mśći Páná Málcherá Pietkiewicżá, Pisarzá ziemskiego Wileńskiego. W Wilnie, Drukował Stánislaw Wierzeyski, Roku 1598. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Pkl – Pi̇̀keliai, Mažeikių r.

Pkn – Pakúonis, Prienų r.

Pkp – Pakapė̃, Šiaulių r.

Pkr – Pakrúojis.

Pl – Palė́venė, Kupiškio r.

Plik – Plikiai̇̃, Klaipėdos r.

Plk – Plókščiai, Šakių r.

Plm – Palómenė, Kaišiadorių r.

Pln – Plùngė.

Plng – Palangà.

Pls – Pelesà, Varanavo r., Gardino sritis, Baltarusija.

Plš – Palū́šė, Ignalinos r.

Plt – Plãteliai, Plungės r.

Plut – Plùtiškės, Marijampolės r.

Plv – Pi̇̀lviškiai, Vilkaviškio r.

Plvn – Palėvenė̃lė, Kupiškio r.

Pmp – Pámpėnai (Pùmpėnai, Pómpėnai), Pasvalio r.

Pn – Panevėžỹs.

Pnd – Pandėlỹs, Rokiškio r.

Pnm – Panemunė̃lis, Rokiškio r.

PnmA – Aukštóji Panemùnė, Kauno r.

PnmR – Panemùnis, Rokiškio r.

PnmŽ – Žemóji Panemùnė, Šakių r.

Pns – Pùnskas, Lenkija, Suvalkų vaivadija.

D.Pošk – Dionizas Poška (apie 1757–1830). Lenkiškai-lietuviškas žodynas (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštynas. In. R-888, 889) ir kiti jo raštai.

Pp – Papi̇̀lė, Akmenės r.

PP – Pasakos apie paukščius. Žemaitische Tierfabeln. Text, Wörterverzeichnis und Übersetzung herausgegeben von Hugo Scheu ... und Alexander Kurschat ... Heidelberg 1913. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Ppl – Papilỹs, Biržų r.

PPr – Patarlės ir priežodžiai. Vilnius 1958. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Ppr – Papar̃čiai, Kaišiadorių r.

Prk – Pri̇́ekulė, Klaipėdos r.

Prl – Perlojà, Varėnos r.

PrLXVII – Rytų Prūsijos XVII amžiaus rankraštis, nežinomo autoriaus, 40 lapų. (Skaitmenys rodo lapus.)

Prn – Pri̇́enai.

Prng – Paringỹs, Ignalinos r.

Prnv – Pérnarava, Kėdainių r.

Pron – Otonas Pronievskis (apie 1817–1879), jo raštai.

Ps – Pasvalỹs.

Psn – Pùsnė, Molėtų r.

PsS – Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės. Vilnius 1981. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Pš – Pašvitinỹs, Pakruojo r.

Pšl – Pùšalotas, Pasvalio r.

Pšš – Pašušvỹs, Radviliškio r.

Pt – Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861–1943), jos raštai.

Pun – Punià, Alytaus r.

Pv – Pivašiū́nai, Alytaus r.

Pvn – Pãvandenė, Telšių r.

Pžrl – Paežerė̃liai, Šakių r.

R – Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon, Worinnen ein hinlänglicher Vorrath an Wörtern und Redensarten, welche sowol in der H. Schrift, als in allerley Handlungen und Verkehr der menschlichen Gesellschaften vorkommen, befindlich ist: Nebst einer historischen Betrachtung der Littauischen Sprache; Wie auch einer gründlichen und erweiterten Grammatick, mit möglichster Sorgfalt, vieljährigem Fleiss, und Beyhülfe der erfahrensten Kenner dieser Sprache gesammelt von Philipp Ruhig … Königsberg … 1747. (R su puslapio nurodymu – Deutsch-Littauisches Lexicon.)

Raud – Raudõnė, Jurbarko r.

RB – L. J. Rhesa. Biblia, Tai esti: Wissas Szwentas Rásztas Séno ir Naujo Testamento, Lietuwiszkay pérstattytas, isz naujo pérweizdėtas Ir ketwirtą Kartą iszspáustas. Tilżeje 1824. (Su teksto nurodymais)

Rd – Radvi̇̀liškis.

RD – Liudo Rėzos dainos. Pirmojo lietuviško dainyno III leidimas. M. Biržiškos spaudai parengta. I ir II dalis. Kaunas 1935, 1937. (Skaitmenys rodo dainos numerius.)

Rdd – Raudóndvaris, Kauno r.

Rdm – Rudaminà, Lazdijų r.

Rdn – Raudė́nai, Šiaulių r.

RdN – Nemunė̃lio Radvi̇̀liškis, Biržų r.

Rdš – Rū̃diškės, Trakų r.

Rdž – C. Radżunas, Naudingos Bicziû knygéles wisiems Lietuwininkams pagal naujáusus Iszmislijimus sustatytos ir ant Géro suraszytos nů S. Radżuno, Mokįtojaus Tussèinůsʼ. Memel 1882. (Taip pat žymimi ir kiti jo raštai.)

Rg – Ragai̇̃nė (dabar Nemanas, Kaliningrado sritis).

Rgv – Raguvà, Panevėžio r.

Rgvl – Raguvė̃lė, Anykščių r.

Rk – Rõkiškis.

Rm – Ramýgala, Panevėžio r.

Rmč – Ramùčiai, Šilutės r.

Rmš – Rum̃šiškės, Kaišiadorių r.

Rnv – Renãvas, Mažeikių r.

Rod – Ródūnia, Varanavo r., Gardino sritis, Baltarusija.

Rs – Raséiniai.

Rsn – Rùsnė, Šilutės r.

Rš – Rimšė̃, Ignalinos r.

Rt – Rietãvas, Plungės r.

Rtn – Rãtnyčia, Varėnos r.

Rud – Rudnià, Varėnos r.

Rz – Rozali̇̀mas, Pakruojo r.

S – Lietuvių liaudies sakmės. I. Kaunas 1940. (Skaitmenys rodo tomą ir puslapius.)

Sab – Adolfas Sabaliauskas (1873–1950), jo raštai ir vertimai.

K.Saj – Kazys Saja, jo raštai.

Sb – Subãčius, Kupiškio r.

Sch – Litauisches Lesebuch und Glossar von August Schleicher. Prag 1857. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Sd – Sedà, Mažeikių r.

SD – Dictionarium trium lingvarum, In usum Studiosae Iuventutis, Avctore … Constantino Szyrwid … Qvinta editio … Vilnae … M. DCC.XIII. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Sdb – Sidabrãvas, Radviliškio r.

Sdk – Sudei̇̃kiai, Utenos r.

Sdr – Sudárgas, Šakių r.

Sem – Semeli̇̀škės, Trakų r.

Sg – Saũgos, Šilutės r.

Sim – Simučio patarlių rinkinys (iš visur). Jis pats kilimo esąs nuo Kar̃tenos (Felikso Sragio šaltinis).

I.Simon – Ieva Simonaitytė (1897–1978), jos raštai.

Sk – Skaistgirỹs, Joniškio r.

Skd – Skuõdas.

Skdt – Skudùtiškis, Molėtų r.

Skdv – Skaudvi̇̀lė, Tauragės r.

Skm – Skiemónys (Skemónys), Anykščių r.

Skp – Skãpiškis, Kupiškio r.

Skr – Skir̃snemunė, Jurbarko r.

Skrb – Skrebótiškis, Pasvalio r.

Skrd – Skriaũdžiai, Prienų r.

SkrT – Skruodys, K. J. Tautosaka. Vilnius 1925. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Sl – Sãlos, Rokiškio r.

Slč – Salõčiai, Pasvalio r.

Sld – Saldùtiškis, Utenos r.

Slk – Sãlakas, Zarasų r.

Slm – Salãmiestis, Kupiškio r.

Sln – Matas Slančiauskas (1850–1924), tautosakos rinkėjas (iš Žagarės-Joniškio apylinkių).

Slnt – Salantai̇̃, Kretingos r.

Slv – Slavi̇̀kai, Šakių r.

Smal – Smálvos, Zarasų r.

Sml – Smil̃giai, Panevėžio r.

Smln – Smaliniñkai, Jurbarko r.

Smn – Sim̃nas, Alytaus r.

Sn – Seinai̇̃, Lenkija, Suvalkų vaivadija.

Snt – Sintautai̇̃, Šakių r.

SP – Šyrwids Punktay sakimu (Punkty kazań). Teil I: 1629. Teil II: 1644 litauisch und polnisch mit kurzer grammatischer Einleitung herausgegeben von. Dr. Franz Specht. Göttingen 1929. (Skaitmenys rodo dalis ir puslapius.)

Sr – Feliksas Sragys (1860–1951, salantiškis), jo užrašyti žodžiai.

Srd – Serẽdžius, Jurbarko r.

Srj – Seiri̇̀jai, Lazdijų r.

B.Sruog – Balys Sruoga (1896–1947), jo raštai.

Srv – Survi̇̀liškis, Kėdainių r.

Ss – Sasnavà, Marijampolės r.

Ssk – Si̇́esikai, Ukmergės r.

ST – Smulkioji lietuvių tautosaka XVII–XVIII a. Priežodžiai, patarlės, mįslės. Paruošė Jurgis Lebedys. Vilnius 1956. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Stak – Stakiai̇̃, Jurbarko r.

S.Stan – Simonas Stanevičius (1799–1848), jo raštai.

Stč – Stačiū́nai, Pakruojo r.

Stk – Stãkliškės, Prienų r.

Stl – Stulgiai̇̃, Kelmės r.

Stlm – Stel̃mužė, Zarasų r. l̃

StnD – Daynas żemaycziu surynktas yr ysżdutas par Symona Stanewicze Mokslynyka Lyteraturas yr Gražiuju Prytirymu. Wylniuje Spaustuwiejʼ B. Neumana Metuose 1829. (Skaitmenys rodo dainos numerius.)

Str – Strūnáitis, Švenčionių r.

Strn – Sti̇̀rniai, Molėtų r.

Sug – Sugiñčiai, Molėtų r.

Sur – Surdẽgis, Anykščių r.

Sv – Svėdasai̇̃, Anykščių r.

Svn – Suvaini̇̀škis, Rokiškio r.

Sz – (J. S. Dovydaitis) Sziauleniszkis senelis. Pirma dalis. Wilniuja. Spaustuweja A. Syrkino. 1860. Antra dalis 1861. Dalis treczia 1864.

Š – Lietuvių ir rusų kalbų žodynas. Sudarė D-ras J. Šlapelis. Vilnius 1921. Psl. 320 (A-jūšė). [Tuo pačiu ženklu žymimi žodžiai, paimti iš kitų Jurgio Šlapelio (1876–1941) žodynų, ir taip pat jo lapeliuose užrašyti sakiniai, jei nenurodytas šaltinis.]

Šauk – Šáukėnai, Kelmės r.

Šd – Šeduvà, Radviliškio r.

I.Šein – Ignas Šeinius (1889–1959), jo raštai.

Šil – Šilavótas, Prienų r.

Šk – Šakiai̇̃.

Škn – Šakýna, Šiaulių r.

Škt – Šaũkotas, Radviliškio r.

Šl – Šiauliai̇̃.

Šlč – Matas Šalčius (1890–1940), žodynėlis ir kiti jo raštai.

Šlčn – Šal̃čininkai.

Šll – Šilãlė.

Šln – Šiaulė́nai, Radviliškio r.

Šlu – Šilùtė.

Šlv – Ši̇̀luva, Raseinių r.

Šlvn – Šlavañtai, Lazdijų r.

Šmk – Šimkáičiai, Jurbarko r.

Šmn – Šimónys, Kupiškio r.

Šn – Šunskai̇̃, Marijampolės r.

Šr – Ši̇̀rvintos.

Šš – Šašuõliai, Ukmergės r.

Št – Šė́ta, Kėdainių r.

Štk – Šatei̇̃kiai, Plungės r.

Šts – Šãtės, Skuodo r.

Šv – Švė́kšna, Šilutės r.

Švčl – Švenčionė̃liai, Švenčionių r.

Švd – Švedri̇̀škė, Ignalinos r.

Švn – Šveñtežeris, Lazdijų r.

Švnč – Švenčiónys.

Tat – Antanas Tatarė (1805–1889), jo raštai.

TDr – Tautosakos Darbai. Lietuvių Tautosakos Archyvo leidinys I–VII tm. Kaunas 1935–1940. (Skaitmenys rodo tomus ir puslapius.)

Tj – Taujė́nai, Ukmergės r.

Tl – Telšiai̇̃.

Tlž – Til̃žė (dabar Sovetskas, Kaliningrado sritis).

Tn – Teneniai̇̃, Šilalės r.

TP – Tiesos Prietelius. Verlag und Druck von G. Trauszies in Prökuls. 1880–1882 m. savaitraštis. (Skaitmenys rodo metus ir numerius.)

Tr – Traũpis, Anykščių r.

Trak – Trãkai.

Trg – Tauragė̃.

Trgn – Taurãgnai, Utenos r.

Trk – Tirkšliai̇̃, Mažeikių r.

Trkn – Truikinai̇̃, Skuodo r.

Trs – Truskavà, Kėdainių r.

Trš – Trýškiai, Telšių r.

Tršk – Troškū́nai, Anykščių r.

TS – Tėvynės Sargas. Mėnesinis laikraštis, Tilžėje, 1896–1904 m. (Skaitmenys rodo metus ir numerius.)

Tsk – D. Tuskenis, jo užrašyti žodžiai (kai nenurodytas šaltinis).

Tt – Týtuvėnai, Kelmės r.

Tv – Tvẽrai, Plungės r.

Tvr – Tverẽčius, Ignalinos r.

TŽ – Tauta ir Žodis. Humanitarinių mokslų fakulteto leidinys. I–VII kn. Kaunas 1923–1931. (Skaitmenys rodo knygas ir puslapius.)

Ub – Ùbiškė, Telšių r.

Ūd – Ūdrijà, Alytaus r.

Ukm – Ukmergė̃.

Ul – Uliū́nai, Panevėžio r.

Up – Upỹna, Šilalės r.

Upn – Ùpninkai, Jonavos r.

Upt – Upýtė, Panevėžio r.

Ut – Utenà.

Užg – Užùguostis, Prienų r.

Užp – Užpãliai, Utenos r.

Užv – Ùžventis, Kelmės r.

Vad – Vadõkliai, Panevėžio r.

P.Vaič – Pranas Vaičaitis (1876–1901), jo raštai.

P.Vaičiūn – Petras Vaičiūnas (1890–1959), jo raštai.

Vaižg – Vaižgantas (Juozas Tumas) (1869–1933), jo raštai.

M.Valanč – Motiejus Valančius (1801–1875), jo raštai.

Varn – Var̃niai, Telšių r.

Vb – Vabalniñkas, Biržų r.

Vd – Vydūnas (Vilius Storasta) (1868–1953), jo raštai.

VD – A. Vireliūnas. Kupiškėnų dainos (žr. Tauta ir Žodis III ir IV kn. Skaitmenys rodo dainos numerius).

Vdk – Vidùklė, Raseinių r.

Vdkt – Vadaktai̇̃, Radviliškio r.

Vdn – Vidẽniškiai, Molėtų r.

Vdš – Vi̇̀diškės, Ignalinos r.

Vdšk – Vi̇̀diškiai, Ukmergės r.

Vdžg – Vadžgirỹs, Jurbarko r.

Vel – Velýkiai, Panevėžio r.

A.Vencl – Antanas Venclova (1906–1971), jo raštai.

Vg – Váiguva, Kelmės r.

Vgr – Vegẽriai, Akmenės r.

A.Vien – Antanas Vienuolis-Žukauskas (1882–1957), jo raštai.

Viln – Vilniaus kraštas, kai nežinoma smulkiau vieta.

Vj – Vajasi̇̀škis, Zarasų r.

Vkš – Viekšniai̇̃, Mažeikių r.

Vl – Veliuonà, Jurbarko r.

Vlk – Valkiniñkai, Varėnos r.

Vlkj – Vilkijà, Kauno r.

Vlkš – Vilkỹškiai, Šilutės r.

Vlkv – Vilkavi̇̀škis.

VlnE – [Baltramiejus Vilentas] Euangelias bei Epiſtolas… (Kritinis leidimas Bartholomāus Willent's litauische Uebersetzung des Luther'schen Enchiridions und der Episteln und Evangelien ... herausgegeben von Fritz Bechtel. Göttingen ... 1882. (Skaitmenys rodo originalo puslapius.)

Vn – Vainùtas, Šilutės r.

Vnd – Vandžiógala, Kauno r.

Vnž – Antanas Vienažindys (1841–1892), jo raštai.

VoK – Э. Вольтеръ. Литовскiй катихизисъ Н. Даукши. С. Петербургъ 1886. (Skaitmenys rodo puslapius.)

VoL – E. Volteris. Lietùviška chrestomatija. С. Петербургъ 1904. (Skaitmenys rodo skiltis.)

Vp – Vẽpriai, Ukmergės r.

VP – M. Valančius. Patarles Zemajcziu. Tilžėje 1867. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Vr – Antanas Vireliūnas (1887–1925), jo raštai ir lapeliai, kur nežinomas šaltinis.

Vrb – Virbãlis, Vilkaviškio r.

Vrn – Varėnà.

Vrnv – Varanãvas (Balatnà), Gardino sritis, Baltarusija.

Vrp – Varpas ... (Laikraštis, kurio pakvietimas pasirodė 1888 m., ėjo 1889–1906 m.; be to, atskirų numerių išleista 1913, 1917, 1920, 1924, 1926 m. Skaitmenys rodo metus ir puslapius.)

Vs – Veisiejai̇̃, Lazdijų r.

Všk – Vaškai̇̃, Pasvalio r.

Všn – Vi̇́ešintos, Anykščių r.

VšR – Vi̇̀šakio Rūdà, Marijampolės r.

Všt – Vištýtis, Vilkaviškio r.

Všv – Vi̇́ešvėnai, Telšių r.

Vv – Veiveriai̇̃, Prienų r.

Vvr – Veivi̇̀ržėnai, Klaipėdos r.

Vvs – Vi̇́evis, Trakų r.

Vž – Vė́žaičiai, Klaipėdos r.

Vžn – Vižainỹs, Lenkija, Suvalkų vaivadija.

Vžns – Výžuonos, Utenos r.

ZnŽ – Zanavykų šnektos žodynas, I–III t., Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Vilnius 2003–2006. (Skaitmenys rodo tomus ir puslapius.)

Zp – Zapýškis, Kauno r.

Zr – Zarasai̇̃.

Zt – Zi̇́etela (sl. Dziatlovo), Gardino sritis, Baltarusija.

ZtŽ  – A. Vidugiris. Zietelos šnektos žodynas. Vilnius 1998. (Skaitmenys rodo puslapius.)

Žal – Žalióji, Vilkaviškio r.

Žb – Žióbiškis, Rokiškio r.

Žd – Židi̇̀kai, Mažeikių r.

Žem – Žemaitė (Julija Žymantienė) (1845–1921), jos raštai.

Žeml – Žemãlė, Mažeikių r.

Žg – Žagãrė, Joniškio r.

Žgč – Žygáičiai, Tauragės r.

Žgn – Žaiginỹs, Raseinių r.

Žl – Žélva, Ukmergės r.

Žlb – Žlibinai̇̃, Plungės r.

Žln – Žilinai̇̃, Varėnos r.

Žlp – Žal̃piai, Kelmės r.

Žlv – Juozapas Želvavičius (1822–1866), jo raštai.

Žm – Žei̇̃mis, Jonavos r.

Žml – Žeimẽlis, Pakruojo r.

Žmt – Žemai̇̃tkiemis, Ukmergės r.

Žr – Žarė́nai, Telšių r.

Žrm – Žirmū́nai, Varanavo r., Gardino sritis, Baltarusija.

Žsl – Žãsliai, Kaišiadorių r.

Žv – Žviñgiai, Šilalės r.

Žvr – Žvirgždáičiai, Šakių r.

Žž – Žiežmãriai, Kaišiadorių r.