Sisteminio lietuvių kalbos žodyno sandara

Žodyno pagrindą sudaro „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (1972 m.) pateikiamieji žodžiai (jų reikšmės), taip pat akademinio „Lietuvių kalbos žodyno“ (I–XIII t. ir kartoteka), A. Lyberio „Sinonimų žodyno“, kai kurių terminologinių žodynų, „Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos“ medžiaga. Panaudoti ir kai kurie kiti šaltiniai.

Be bendrinės kalbos žodžių, į jį dedama nemažai tarminių žodžių, kurie taip pat galėtų įeiti į bendrinę kalbą. Sisteminis žodynas turėtų padėti tiems žodžiams iškilti į viešumą.

Žodyne gausiai pateikiama frazeologizmų. Nors jų vartojimas nėra detaliai aprašomas, vis dėlto vartotojas iš sisteminio jų pateikimo greičiau galės susirasti reikiamą išraiškos priemonę negu iš abėcėlinio žodyno.

Žodyne neduodami veiksmažodiniai ir būdvardiniai abstraktai su priesagomis -imas, -ymas ir -umas. Šios darybos žodžiai panaudojami tik reikšmių padaliniams įvardyti.

Mokslai su savo gausia terminija šiame žodyne yra nuskriausti. Nors mokslui skiriama speciali vieta aštuntajame skyriuje, bet ten pateikiamos tik bendrosios reikšmės, būdingos visiems mokslams. Atskiri mokslai minimi įvairiuose skyriuose, išvardijant pavadinimus tų reiškinių, kurie sudaro skyrių esmę. Pavyzdžiui, astronomiją rasime visatos poskyryje, biologiją – augalų poskyryje, mediciną – žmogaus sveikatos poskyryje, teisę – valstybės poskyryje ir t.t. Kadangi žodyne pateikiamos reikšmės nusakomos tik vienu žodžiu (išskyrus frazeologinius junginius), tai įvairių sričių terminų pateko tik nuotrupos: tik vienu žodžiu nusakomų reiškinių pavadinimai.

Žodyne nenurodoma stilistinė reikšmių charakteristika, neduodama ir iliustracijų. Ir viena, ir kita yra būtini žodynų atributai, be jų žodynas tėra tik griaučiai (Volteras). Paprastai sisteminiai žodynai kol kas nei stilistinių pažymų, nei iliustracijų nepateikia. Todėl sisteminis žodynas yra tik pagalbinė priemonė šalia abėcėlinio žodyno. Jam rūpi tik reikšmių sisteminimas. Kita vertus, pateikdamas sudėtingus reikšmių vartojimo ypatumus, sisteminis žodynas smarkiai išsiplėstų ir dėl to pasunkėtų jo vartojimas.

Reikšmių išdėstymo tvarka. Visi pateikiamieji žodžiai (jų reikšmės) suskirstyti į 10 skyrių, turinčių savo pavadinimus. Kiekvieną skyrių sudaro keletas (3–10) poskyrių taip pat su savo pavadinimais. Jų iš viso yra 56. Į poskyrius patekę žodžiai dar dalijami į grupes, vadinamas jau konkretesnės reikšmės žodžiais. Jų kiekvienas poskyris turi nuo 2 iki 23, bet dažniausiai būna 7–12. Iš viso tokių grupių yra 504. Visi šie padaliniai yra numeruojami: skyriai – vienu numeriu, poskyriai – atitinkamo skyriaus ir savo numeriu, grupės – skyriaus, poskyrio ir savo numeriu. Pirmą skyrių sudarančios judėjimo reikšmės, pateikiamos pagal judėjimo būdą, intensyvumą, kryptį, yra tokios įvairios, jog pasirodė tikslinga skirstyti jas ir į numeruojamus pogrupius. Numeruojamų pogrupių duodama ir kai kuriuose kituose skyriuose.

Grupes (arba pogrupius) sudarantys padaliniai sutelkia visus žodyne pateikiamus žodžius (jų reikšmes). Jie čia išdėstomi dvejopai. Vienų pateikiamas nauja eilute pusjuodžiai rašomas pavadinimas, kuris įtraukiamas į žodyno pradžioje esančią schemą. Grupė ar pogrupis tokių grupelių gali turėti labai įvairų kiekį. Toje grupelėje iš naujos eilutės duodami tos reikšmės žodžiai. Pavyzdžiui, patį didžiausią pogrupį sudaro ėjimą artyn reiškiantys žodžiai (1.2.8.2.), jame yra atskirai pateikta 33 schemoje įvardijamos grupelės. Bet dažniausiai smulkesni padaliniai į schemą jau neįtraukiami. Jie taip pat pateikiami dvejopai. Vieni turi išretintai rašomus pavadinimus, į juos įeinantys žodžiai rašomi po dvitaškio ta pačia eilute. Pavyzdžiui, žodžio arklys grupėje (6.5.7.) duodamos grupelės su aiškinimo nuotrupa: geras, menkas, rambus, veislė, būrys, dar toliau – arklių pavadinimai pagal spalvą ir kt. Kiekviena tokia grupelė pradedama vis iš naujos eilutės. Yra čia nedidelė grupelė: kūno dalys, kur pateko tik tie žodžiai, kurie reiškia tik arkliams būdingų kūno dalių pavadinimus. Arklio grupėje duodamas ir jojimas, nes arkliu dažniausiai jojama, o ėjimo grupėje (1.1.2.1.) pateikiama tik nuoroda į 6.5.7. grupę.

Kiti smulkesni padaliniai pateikiami iš naujos eilutės be aiškinamojo žodžio. Jį atstoja pirmasis, geriausiai žinomas žodis, po kurio pateikiami į tą grupelę savo reikšmėmis tinkantys žodžiai. Tiek vienas, tiek kitas pateikimo būdas žodyne vartojamas pramaišiui. Pavyzdžiui, 6.8.1. grupę sudaro miegojimą reiškiantys žodžiai. Štai kokiomis grupelėmis jie pateikti (duodamas iš kiekvienos grupelės, pradedamos žodyne nauja eilute, tik pirmasis žodis ir, kur yra, įvardijamos grupelės aiškinamasis žodis): miẽgas...; letárgas...; trumpas: blúostas...; ilgas: kiaũlmiegis; miegótojas...; lunãtikas...; miegóti...; truputį: pamiegóti...; ilgai: miegpuviáuti...; per ilgai: pramiegóti...; ne namie: nakvỹnė...; nakvỹnininkas...; nakvóti... Toliau einančios į schemą įtraukiamos grupelės migdymas, snaudimas ir t.t. viduje vėl panašiai detalizuojamos.

Kiekvienoje grupėje (ar grupelėje) žodžiai pirmiausia dedami kalbos dalimis pagal gramatikose įprastą tvarką. Kiekvienos kalbos dalies žodžiai pateikiami iš naujos eilutės.

Vienos kalbos dalies žodžiai (daugiausia daiktavardžiai ir veiksmažodžiai) taip pat skirstomi smulkiau į reikšmių grupeles, pavyzdžiui, abstraktai, veiksmai, veiksmo rezultatai, įrankiai, veikėjai ir pan.

Atskirų tokių grupelių, pradedamų vardyti iš naujos eilutės, žodžių pateikimo tvarka nėra griežta ir vienoda. Toji tvarka dažnai priklauso nuo pačių grupelių sudėties: vienos pateikiamos abėcėliškai, kitos sinonimiškai (tuo atveju atskiros sinonimų grupelės skiriamos viena nuo kitos kabliataškiais) arba pagal bendrą šaknį.

Veiksmažodžiai pirmiausia pateikiami be priešdėlių, po to šiek tiek duodama tą pačią reikšmę turinčių priešdėlinių veiksmažodžių.

Frazeologiniai junginiai, priklausomai nuo to, kokios kalbos dalies reikšmę turi, dedami atitinkamos kalbos dalies žodžių sąrašo gale.

Žodyno gale pridedama rodyklė, kurioje abėcėliškai sutvarkyti visi į schemą patekę žodžiai su skaitmenimis, nurodančiais jų vietą schemoje.