Antonimų žodyno sandara

Antonimai šiame žodyne pateikiami lizdais, išdėstytais pagal abėcėlę. Kadangi mažiausiai tai yra du žodžiai, abėcėlinė jų vieta nustatoma pagal tą žodį, kurio reikšmė daugiau ar mažiau teigiama arba išryškėja veiksmo loginis nuoseklumas, pvz.: aukštas (3) – žemas (4); darbštus (4) – tingus (4); 1 drąsus (4) – bailus (4); 1 geras (4) – blogas (4); meilė (1) – neapykanta (4); 4 dorybė (1) – niekšybė (1); kurtigriauti; 1 skatintidrausti pirmyn – atgal ir kt. Tais atvejais, kai teigiamos ypatybės arba loginio nuoseklumo neįmanoma rasti, abėcėlinė vieta duodama tam žodžiui, kurio pirmoji raidė arčiau abėcėlės pradžios.

Kai antonimų poras sudaro ne pavieniai žodžiai, o keli sinonimai, tai į pirmą vietą dedami antonimai po vieną (ar po daugiau, jei jie neardo abėcėlinės tvarkos), o į antrą vietą sudedami tie semantiškai artimi žodžiai – sinonimai, turintys tą pačią šaknį tik skirtingos darybos. Pavyzdžiui:

1 protas – kvailybė, kvailystė, kvailumas;

5 Dievas – velinas, velnias;

   grakštus – drambliotas, drėbtas, drėblus;

2 atvirai – slapčia, slapčioj, slapčiomis, slapta, slaptai ir kt.

Jei ir pirmasis antonimų poros narys sudarytas iš kelių sinonimų, jie taip pat surašomi pagal abėcėlę ir kt.

Veiksmažodžių antonimų antrojo nario sinoniminė eilė pateikiama taip: pirmiausia rašomas veiksmažodis be priešdėlio, o po jo pagal abėcėlę surašomi priešdėliniai veiksmažodžiai. Pavyzdžiui:

ieškoti – rasti, atrasti, surasti;

1 prasidėti – baigtis, pasibaigti, užsibaigti;

užmigti – atsibusti, nubusti, pabusti ir kt.

Žodyne kaip antonimai pateiktos ne tik pagrindinės kalbos dalys (vardažodžiai, veiksmažodžiai, prieveiksmiai), bet ir tarnybinės kalbos dalys (prielinksniai, ištiktukai bei jaustukai). Būdvardžių, daiktavardžių, įvardžių pateikiama vienaskaitos ar daugiskaitos vardininko forma, veiksmažodžio – bendratis. Tuo atveju, kai būdvardžio frunkcijas atlieka dalyvis, jis aiškinamas būdvardiškai, pvz.: 1 apsirengęs kuris su drabužiais grynas, nuogalius, núogas, plikas kuris (kas) be drabužių.

Antonimų poras sudaro:

1) kelios tų pačių žodžių reikšmės, žymimos pusjuodžiais skaitmenimis, pvz.:

1 saldus 1. kuri̇̀s cukraus, medaus skonio

kartus  1. kuris pipirų, puplaiškių skonio

2. prk. kuris teikia pasitenkinimą, malonus –

2. prk. kuris teikia  nepasitenkinimą, sunkiai toleruojamas

3. prk. kuris pernelyg meilus, įsiteikiamai lipšnus –

3.   prk. kuris pernelyg priešiškas, atžarus ir kt.

2) kai kurių žodžių atskiros reikšmės žymimos petitiniu skaitmenimi prieš žodį, pvz.:

1 ramus kuris neteikia permainų

      audringas kuris neramus, permainingas

2 ramus kuris negreit susierzina, supyksta –

      irzlus kuris greit susierzina ir kt.

3) pateikiami ir tikrieji homonimai, patekę į antonimų poras, pvz.:

1 linksminti daryti linksmą, džiuginti

      liūdinti daryti liūdną, nusiminusį

2 linksminti daryti geros nuotaikos

      piktinti  kelti susierzinimą, pyktį ir kt.

Antonimų reikšmes vengiama aiškinti sinonimais, nes šis sinonimas dažnai yra tame lizde esančio antrojo antonimų poros nario antonimas, kuris turi būti įdėtas pagal abėcėlę atitinkamoje „Žodyno" vietoje.

Į „Žodyną" dedama ir enantiosemija, pvz.:

amžiais visą laiką –

amžiais niekada

brė́kšti a. aušti, švisti –

brėkšti žr. temti

čiaupti atverti (burną) –

čiaupti užverti (burną) ir kt.

Antonimų kilmės frazeologizmų sandaros komponentai jau yra praradę antonimiškumą ir dažniausiai reiškia visumą ar baigtinį veiksmą, pvz.: Ir ant arklio sodintas, ir po arkliu buvęs (visko patyręs); Visko matęs: juodo ir balto, ir šilto ir šalto ir kt.

(Antonimų kilmės frazeologizmai šiame žodyne pateikti atskirai prieš rodyklę).

Antonimų poros bei sinonimų eilės dažniausiai iliustruojamos pavyzdžiais, išrinktais iš gyvosios kalbos, LKŽ I–XX tomų, LKŽ kartotekos, grožinės literatūros ir smulkiosios tautosakos. Sakiniuose iš gyvosios kalbos stengiasi palikti fonetines ir morfologines tarmybes, netrukdančias skaitytojams suprasti vieno ar kito žodžio reikšmę. Neaiškūs žodžiai ar reti skoliniai aiškinami lenktiniuose skliaustuose, o kontekstiniai aiškinimai, papildantys žodžio reikšmę, pateikti laužtiniuose skliaustuose.

Ne visoms antonimų poroms pavyko rasti iliustracinių sakinių, tačiau šių antonimų reikšmių aiškinimas nekelia abejonių dėl jų priešybės.

Žodyne apstu ir kontekstinių antonimų, žymimų taškeliu pirmojo antonimų poros nario dešinėje. Patekiamos iliustracijos rodo neabejotiną šių antonimų simbolinę priešybę, pvz.:

1 • vilkas jėgos, žiaurumo simbolis –

avis silpnumo, nuolankumo simbolis

2 • višta (2) pirmumo simbolis –

kiaušinis (2) antraeiliškumo simbolis

Išsamiausią antonimijos ir sinonimijos sąsają su kitomis leksinėmis kategorijomis, be abejo, galėtų pateikti tezauras, kur leksiniai-semantiniai antonimų variantai būtų išdėstomi ne pagal abėcėlę, o pagal semantinius laukus. Vis dėlto šiam „Antonimų žodynui" pasirinktas toks variantas, kur antonimų poros pateikiamos pagal abėcėlę, o antonimų lizduose stengtasi juos susieti su sinonimais ir homonimais.