Antonimų kilmės frazeologizmai

Antonimų kilmės frazeologizmai

 

nuo ã iki̇̀ z viskas, viską, ištisai: Jis išmoko nuo a iki z rš.

 

nuo ã iki̇̀ zèt viskas, viską, ištisai: Visa tuomet nusakyčiau nuo a lig zet Pt. Mums svetimo nereik, kultūros būvis pažįstamas mums nuo a ik zet Mač-Kėk.

 

nei̇̃ ãčiū nei̇̃ išgraũš (išlùpk) nedėkingumui nusakyti: Dėl tokio lietaus nei ačiū nei išgrauš Dl. Užaugę gegužiukai pameta savo pamotę, nepasakę nei ačiū nei išlupk rš.

 

nuo ãdatos ant árklio (ant kumlės) apie besipratinantį vogti: Tu nuo adatos ant arklio užsėsi Klp. Nuo adatėlės ant kumelėlės Pnd. Nuo adatos ant kumelės žergia Krtn.

 

ãdatos priskáldyti veži̇̀ apie menkniekio išpūtimą: Žinau, Antosėl, žinau: bobos iš adatos vežimą priskaldo Vien.

 

Álfa ir  Omegà Visagalis: Aš esu Alfa ir Omega, – sako Viešpats Dievas, kuris yra, kuris buvo ir kuris ateis, Visagalis ŠR.

 

álfa ir  omegà visuma, pagrindas: Ji seniai dėdienė ir vis dar nėra susidėjusi su tuo būriu kaimo dėdienių, našlių ir senmergėlių, kurioms bažnyčia gyvenimo alfa ir omega, pradžia ir galas Vaižg. Turto ,,prichvatizavimas” buvo ,,perestroikos” alfa ir omega rš.

 

ámžio dinai ilgam laikui: Varinis puodas amžio dienai pakaks J.

 

ámžių diniekados: Amžių dieną to nesu mačiusi Pgr. Amžių dieną aš dieną nemiegu Kv.

 

ámžių dienojè niekados, jokiu būdu: Jis amžių dienoj neimtų Kuršaitikės Simon.

 

ámžių dinai visiems laikams: Šukos būs amžių dienai Šts. Amžių dienai užteks ruplio kultuvė, t.y. vaikų vaikui ir mergelei J.

 

ámžiui dinai visiems laikams: Toks stogas amžiuo dienai laikys Ll.

 

nuo ámžiaus dinai labai seniai: Nuo pat amžiaus dienai vyrai žuvo Bsg.

 

anksti̇̀ vėlai̇̃ nuolat: Dirbu anksti vėlai Vrn.

 

anksčiaũ ar vėliaũ vis kada nors: Turėk kantrybės, anksčiau ar vėliau atiteks tau viskas Šv. Jonas slaptai puoselėjo mintį, kad visgi anksčiau ar vėliau atiteks jam ir jo įpėdiniams bevaikio brolio dvaro centro pusė Vien. Gėris anksčiau ar vėliau nugali blogį, šviesi žmogaus dvasia – tamsą Ket. Teisybė anksčiau ar vėliau paima viršų rš. Visa, kas sujungta, anksčiau ar vėliau išyra rš. Anksčiau ar vėliau, tarė jis sau, anksčiau ar vėliau aš sugrįšiu į Lietuvą rš.

 

anksčiaũs ar vėliaũs vis kada nors: Akis Dievo mato ir pažįsta kiekvieną, o jo teisybė anksčiaus ar vėliaus pakoros Valanč.

 

ant árklio ir po árkliu bùvęs daug visko patyręs: Jau ir ant arklio ir po arkliu buvau, dabar ne kiekvienas mane pagąsdins Vj. Visap aš buvęs – ir ant arklio ir po arkliu Vrn.

 

nei̇̃ ant stãlo nei̇̃ po stalù visai prastas: Atsinešė tortą, tai nei ant stalo nei po stalu Šil.

 

apreñgia ir nureñgia apkalba: Atėjo kartą ta pati Rutkuvienė muštuvo pasiskolinti ir plepa, visą kaimą aprengia ir nurengia Bub.

 

arti̇̀ plõnis, toli̇̀ batis B apie neveidmainiaujantį

 

ė̃žiomis atei̇̃ti, ė̃žiomis išei̇̃ti nieko neužgyventi: Kap ežiomis atėjo, tep ežiomis ir išeis Mrj.

 

vė́jais atei̇̃ti, vė́jais išei̇̃ti be pastangų gavus lengvai iššvaistyti: Atėjo [turtas] vėjais, išėjo vėjais Ds.

 

nei̇̃ atiti nei̇̃ pridė́ti kaip reikiant: Protingai kalbi, Gintarai, – kreivai šyptelėjo Bajorūnas. – Nei atimti nei pridėti Marc.

 

aukštai̇̃ žiū̃ri, žemai̇̃ mãto Dkš taip juokiamasi iš žvairo

 

 

bálta ir júoda visko: Par tokį amžių esu visko regėjus – balta ir juoda Yl.

 

nei̇̃ bálto nei̇̃ júodo 1. visai nereaguoja: Abu vaikinai klausiamai pasižiūrėjo į Sigutę, o šita – nei juodo nei balto Saj. 2. nieko nepalaiko: Aš toks: nei šen nei ten, nei balto nei juodo Krš.

 

báltas raudónas gražiai atrodantis: Pas močiutę būdama, vainikėlį nešiodama, aš balta raudona ir be žalio muilelio prš.

 

nei̇̃ bė́gti nei̇̃ stovė́ti Ds nežinia ką daryti

 

buiti̇̀s mirti̇̀s žūtbūt, būtinai: Buitis mirtis – vis tiek eisiu! Lp.

 

vi̇́enas pištas burnojè (į bùrną) ki̇̀tas uodegojèúodegą) apie sunkiai besiverčiantį: Sukė, kombinavo, o dabar vienas pirštas burnoj, kitas uodegoj Msn. Ot bagočius – vienas pirštas burnoj kitas uodegoj Žl. Kralikus išpjovė, vištos išstipo; dabar vienas pirštas burnon kitas uodegon Sur.

 

bùs nebùs nesvarbu: Valgyt bus nebus, by tik pasigers svečiai Žem.

 

bùvęs nebùvęs nesvarbu: Tas pienas jau buvęs nebuvęs Plt. Nebijok, mergaite, Vilius man jau buvęs nebuvęs Simon.

 

bū́ta nebū́ta nesvarbu: Du dalykai [svarbu] geram vargamistrai: tai pirštai ir gerklė. Visa kita – būta nebūta Dovyd.

 

ku bùvęs ku nebùvęs 1. dažnai, nuolat: Jonukas kur buvęs kur nebuvęs jau suposi ant kelio Mont. Šmukštaras, būdavo, kur buvęs kur nebuvęs – vis pas tą Trojecką ,,svieto navynų” pasiklausyti Vien. 2. netrukus: Velnias kur buvęs kur nebuvęs atvežė tą akmenį Ar.

 

bū́ta ir nebū́ta 1. apie smarkų priekaištavimą: Lyg nusiminusi, lyg ir nudžiugusi, kad dabar būta ir nebūta teks Andriui, Kotryna kaip šešėlis dingo duryse Marc. 2. apie prasimanymus: Pripasakojo, pririetė būta ir nebūta Prn.

 

bū́tas ir nebū́tas sufantazuotas, pramanytas: Atėjo boba ir pliauškatuoja apie būtus ir nebūtus daiktus Sv. Pribumbėjai būtų ir nebūtų dalykų Ssk. Dažnai girdime didžiuosius kaimynus kaltinant mus būtais ir nebūtais ,,nusikaltimais” rš.

 

bù ir neli̇̀ apie užsispyrusį: Buvę ir nebelikę! – bene tu ką padarysi anam Brs.

 

 

ir čià ir teñ visur: Ir čia ir ten uždaryta Bil.

 

nei̇̃ čiu čiù nei̇̃ šelaũk 1. visai nieko (nesakyti): Prabrūškino pro šalį, nei čiu čiu nei še lauk nepasakęs Grš. 2. visai nieko (neduoti): Žadėjo žadėjo, o kai reikėjo duot – nei čiu čiu nei še lauk Vdžg.

 

dangùs ž niekas: Dangus žemė nežino, o ką čia žmogus gali pasakyt, kaip ten atsitiko Aln.

 

dangaũ žme susijaudinimui nusakyti: O dangau žeme, ką aš bedarysiu?! Ggr.

 

dangujè žmėje ė̃mus sunkiai gavus: Danguj žemėj ėmus, o vaikus vis apkreikia Ktk.

 

dañgų maišýti su žemè 1. apie audrą, pustymą: Lauke iš tikrųjų vėjas jau visą savaitę maišo dangų su žeme, kaituliais suka sniegą, neša laukais ir daužosi į mūsų trobelės sienas Balt. 2. bartis, plūsti: Pyksta, plūstasi, rankom skeryčiojasi, – tiesiog dangų su žeme maišo Paukš.

 

dangùs mai̇̃šosi su žemè 1. apie labai prastą orą: Pakilo siausti pūga, dangus su žeme maišosi, – kaip žmonės sako Pt. Vieną akimirką dangus giedras ir mėlynas, o po minutės – dangus maišosi su žeme ir atsiduri baisioje audroje rš. Tai šiandien diena – dangus su žeme maišos: eina tik eina per laukus širmokai Pg. 2. kyla barniai, ginčai: Kad kas užveda [kalbą] apie žemę, dangus su žeme maišos Srj. Kas čia virė, kas čia ėjo tais metais, bjauru nupasakot: dangus su žeme maišės Erž. 3. vargina įvairios mintys: Bet kur tu užmigsi, jeigu dangus su žeme galvoje maišosi Mont.

 

dangùs suki̇̀bęs (suli̇̀pęs) su žemè Kal smarkiai sninga ir pusto: Tai pusnis, tai orelis – dangus su žeme sulipęs Vlk.

 

dañgų sumaišýti su žemè viską sunaikinti: Maniau, kad dangų su žeme sumaišys Gs.

 

dangùs sumi̇̀šo (susimai̇̃šė) su žemè 1. smarkiai sninga ir pusto: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Galingas viesulas neša ir svaido aplinkui iš praplyšusių debesų sniegą… Dangus su žeme susimaišė… Bil. Toji pragaištinga sėkla ypač išbrinkdavo rudens šlapdribų metu, žiemos pustymuose, kai susimaišo dangus su žeme Andr. 2. kilo smarkus barnis: Kaip koją inkėlė, tai ir sumišo dangus su žeme Ds. Tegul kas per jų kambarį pereitų, tai čia dangus su žeme sumištų rš.

 

nei̇̃ į dañgų nei̇̃ į žniekam netinka: Taviškis tas nei į dangų nei į žemę Ds.

 

tarp dangaũs ir žmės neturint pastovios vietos: Abu medžiai, kryžmais sudėti, pasiliko kyboti tarp dangaus ir žemės Gruš.

 

kai̇̃p dangùs nuo žmės visai kitoks, labai skiriasi: Baltas ar juodas, kiekvienas kąsnis skersai stojasi, – dejavo šeimininkė taisydamos. – Pernykščios Velykos nuo šiemetinių kaip dangus nuo žemės… Žem. Po Anglijos tas kraštas skiriasi kaip dangus nuo žemės Andr.

 

kai̇̃p dangujè tai̇̃p ir ant žmės visur vienodai: Kaip danguje, taip ir ant žemės, nė toj Lenkijoj ne pyragai Mžš. Taip kaip danguj taip ant žemės, prie kito geriau, prie kito blogiau tarnaut Pkl. Ten klerikalai iš šelpimo gešeftą daro, taip pat ir jūs čia nuo to neatsilikote. Žodžiu, kaip danguje taip ir ant žemės, tokie pat ,,garbingi” darbeliai Žem.

 

daũg mãža apytikriai: Daug maža savo kortą žinau Jon.

 

daũg kalbė́ti, mãža klausýti Vl sakoma nenorint paklaususiam atsakyti

 

nei̇̃ daugiaũ nei̇̃ mažiaũ tik tiek: Negausi nei daugiau nei mažiau Ut.

 

nei̇̃ dė̃kui nei̇̃ išgraũš (išlùp, išlùpk, išlùpt, šliùp, užgraũš) nedėkingumui ir nemandagumui nusakyti: Stačiai pro duris išdrožė, palikęs pripiltą stiklinę alaus, už išgertąją Gumbui nei dėkui nei išgrauš nepasakęs Žem. Kai paskolinome rugių duonai, buvo gerai, o dabar už tai nė dėkui nė išgrauš Grš. Kaip reik ans man už tą gerą nei dėkuo nei išgrauš Plt. Nei dėkui nei išlup nesakęs išėjo Lnkv. Na, liepė eiti namo ir nei dėkui nei išlupk Simon. Pasiėmė mano popierius ir išėjo – nei dėkui nei išlupt Rm. Atnešė skolą: nei dėkui nei šliup nepasakė Rz. Pasprogo, o nei dėkui nei užgrauš – toks kiaulė Kv. Tai statdūrinis žmogus, nei dėkui nei užgrauš – pasigrobė ir nuėjo Trk.

 

dečios pilni̇̀jos išei̇̃na daug laiko sugaištama: Išeina delčios pilnijos, kol tuos plaukus surankioji Lkv.

 

di̇̀dis mãžas visi, kas gyva galva: Išvelnėjo didis mažas, nebėra doros nė už tvoros Rdn. Didis mažas eita, kad Morę veža par Užgavėnes Dr. Rytoj didi maži su kapliais! Prn. Visi – didi maži, skiltas perėtas – kad eina virsdami po tą daržą! Trk. Tų knikių (ydų) turi šioks toks, didis mažas Krš.

 

dienà ámžius neilgai gyvens: Jau mano vaikas – tai diena amžius Nč. Ne turtų jam reikia, jau jo diena amžius Ml.

 

dienà màno, ámžius màno kiekvieną akimirką gali mirti: Dieną pergyvenęs tarės amžių praleidęs [karys]; tų laikų patarlė šiandien dar yra minavojama: diena mano, amžius mano Dauk.

 

dienà nakti̇̀s 1. visą laiką: Kūrenas pečius diena naktis Brsl. Dirbu ir dirbu – diena naktis atilsio nėra Pc. Tai gaisrų ugnis šviečia diena naktis Mair. Pajutai, kad yra gražių mergų kitoj ūlyčioj, tai ir takuoji diena naktis Dbč. Šaltinis amžinas – bėga ir bėga, diena naktelė teška vandenėlis Iš. Nutekėjo negerai, tai motina ūpuoja ūpuoja diena naktelė Trgn. 2. ilgai: Apvaro traktorius greitai, o rankomi diena naktis Drsk.

 

diną ir nãktį 1. visą laiką: Bobutė dieną naktį skalbinius trina, pirštai išsisukinėjo, o ji vis nepaliauja trynus LzP. Dieną naktį lyja, žemė įrūgus Prn. Teikis man duot graudumą širdies ir ašaras akimus manomus, idant apverkčia dieną ir naktį visus pražengimus mano Dk. Dieną naktį kosti peršalęs Grv. Man dieną naktį rūpi, kaip reiks vargelį bristi LTR(Zr). Tai valkus arklys: dieną naktį dirbk – ir vis gražus Iš. Dieną naktį griaudėjo frontas, antra savaitė įstrigęs prie Nemuno Bub. Juk dieną ir naktį mane slėgė tavo ranka ŠR. Šimtagalvis, šimtarankis dieną naktį šniokščia (medis) LTR(Grk). 2. bet kada: Vos ne vos du rubliai… o verta dieną naktį penkių Žem. Jeigu ir pasogos nė cento neduotų, imtų ją dieną naktį, žiemą vasarą Rod.

 

dienàs nakti̇̀s visą laiką: Cypynės esat, ne vaikai – dienas naktis cypinatės kiaurai Šts.

 

dienomi̇̀s naktimi̇̀s visą laiką: Sūnus dirba, atvažiuoja iš miesto ažsidaužęs darbuos dienom naktim Šr.

 

vienõs dienõs, vienõs naktis visiškai vienodai: Atrodo vienos dienos, vienos nakties, toki kareiviukai gražūs! Kpč.

 

per dienàs per (ir) nakti̇̀s visą laiką: Dykas per dienas per naktis Gs. Jis tik druni ir druni per dienas ir naktis ant pečiaus Kb.

 

[ir] (nei̇̃) diną ir (nei̇̃) nãktį visą laiką: Vilkas dieną ir naktį kojas kūlė Šts. Priešai dieną ir naktį turėjo kentėti saugodamies, idant iš kurios norint pusės it žiebai netvyksterėtų žemaičiai Dauk. Dieną ir naktį vis ta pati mintis zuja: kaip čia žmogus pragyvensi? Sav. Ir šventą ir šiokią [dieną] Amerike turėjau dirbt ir dieną ir naktį Skr. Ir dieną ir naktį žiūri išplėtęs akis (langas) Pnd. Stintos eina. Ir Rusnė neturi ramybės nei dieną nei naktį rš. Močiute virkuonėle, tu verksi neperstosi nei dieną nei naktelę LTR(Brt).

 

kai̇̃p dienà nuo naktis labai skirtingas, visai kitoks: Kaip diena nuo nakties skiriasi miesto ir kaimo žmonių gyvenimas rš. Jiedu taip skirias nuo kits kito kaip diena nuo nakties Pč.

 

kai̇̃p dienà tai̇̃p nakti̇̀s visą laiką: Kaip diena taip naktis pilia pilia lietus Avl.

 

dienà vikas netoli mirtis: Kiek čia jau man vargt, jau diena viekas Švnč. Kad mūsų diena viekas Ln.

 

nei̇̃ Divui nei̇̃ svitui (žmõgui) netinkamai, prastai: Jei jis jau ką padarys, tai nei Dievui nei svietui Mrk. Tai nusijuoks ne vietoje, tai užriks arba pasakys nei Dievui nei svietui Avyž. Kad suraukei suknelę nei Dievui nei žmogui Šmn. Kas per galva, kas per šnekalas – nei Dievuo nei žmoguo Užv.

 

nei̇̃ Divui garbė̃ nei̇̃ vélniui pagai̇̃kštis Ds; nei̇̃ Divui lazdà nei̇̃ vélniui kačérga Užv; nei̇̃ Divui maldà nei̇̃ vélniui talkà Jnš; nei̇̃ Divui šãkės nei̇̃ vélniui kačérga Aln; nei̇̃ Divui šmai̇̃gštis nei̇̃ vélniui pagai̇̃kštis Vv; nei̇̃ Divui žvãkė nei̇̃ vélniui šãkė (ant šãkių) niekam tikęs: Sena merga tai nei Dievui žvakė nei velniui ant šakių, tik ir žiūri, kaip bernui ant galvos užsikart Ds.

 

su dūšià ir [su] kū́nu visiškai: Vaikeli, neimk čiaupynės mergos, prapulsi su dūšia ir kūnu Užv. Visi buvo baisūs žmonės, tie tarnai – parsidavę su dūšia ir kūnu despotui Lauc. Su dūšia ir su kūnu atsidavęs Plt.

 

 

nei̇̃ ei̇̃ti nei̇̃ stovė́ti 1. nežinia ką daryti: Anas man kai atkirto, tai nei eit nei stovėt Ml. 2. sakoma neįtinkant aplinkiniams: Mes, seniejai, nebįtinkam nei eiti nei stovėti Trk. Neįtinka anam nei ėjusi nei stovėjusi End.

 

 

galvomi̇̀s kójomis ropomis: Parsikrapščiau namo galvomis kojomis Varn.

 

gálvą pridė́ti prie ùžpakalio nuteisti mirti: Tiesa tiesa, velnias kartais ir pas mus juoką gauna. Juk vis tiek jo galvelę dabar prie užpakalio pridės Simon.

 

nei̇̃ (ne) galvojè nei̇̃ (ne) uodegojè 1. visai nerūpi: Pusę aruodų išvežė, o tau nei galvoj nei uodegoj! Balt. Man tavo sakymas nei galvoj nei uodegoj Ds. Tie meistrai plepa, bet man nei galvoj nei uodegoj Všn. Ana mun alsuo[ja], kad alsuo[ja] (pasakoja), mun ne galvo[je] ne uodego[je] Krš. 2. nesvaigina: Et, davė tokio rasalo išgerti, tai nei galvoj nei uodegoj buvo Ds.

 

nei̇̃ į gálvą nei̇̃ į ši̇̀knąúodegą) visai nerūpi: Man nei galvon nei šiknon, kad tep gali padaryt Pns. Bara ją visi už tokį gėrimą, ale kad jai nei galvon nei uodegon Slk.

 

ar gardù ar kartù bet kokiomis sąlygomis: Jam dabar – ar gardu ar kartu – turi tarnaut kitam ponui Str.

 

nei̇̃ gė́rus nei̇̃ válgius niekuo nepasinaudojus: Jai baisiai pikta – nei gėrus nei valgius reiks mokėti Pc.

 

laũkas gi̇̀męs, laũkas ir dvė̃s Dkš, Užp, Mrk apie nesikeičiantį ar nepataisomą

 

nei̇̃ (ne) gývas nei̇̃ (ne) [nu]mi̇̀ręs apie labai išsigandusį: Kol tą skriodę (šlaito išgraužą) praeini, tai nei gyvas nei miręs Zp. Nei gyvas nei miręs mėsininkas išsinešdino pro duris Cvir. Einu nei gyva nei mirusi Šn. Vaikai rėkia, klykia, o mes… nei gyvi nei numirę… Pt. Seserys nei gyvos nei numirę kaip stulpai stovi Brž. Partalapūzlojau ne gyvas ne miręs Vvr.

 

pusiáu gývas pusiáu mi̇̀ręs apie labai išsigandusį: Stovi pusiau gyva pusiau mirusi Pt.

 

nei̇̃ grė́bstytas nei̇̃ mė́tytas niekam tikęs: Et, jis nei grėbstytas nei mėtytas – nesuvysi jo šnektos Sml.

 

gùla [ir] klia 1. nuolat (galvoti): Guldama ir keldama galvoja, kaip jį gelbėti Žem. 2. nuolat kur būti: Namajuška buvo priimtas į savųjų tarpą, taip sakant, gulė ir kėlė su australais Andr. Pirma tai gulė kėlė pas mane, o dabar nė kojos neatkelia Srv.

 

gùla klias 1. visą laiką: Ana gula kelias vis tais pačiais žodžiais Sdk. 2. visą laiką gyveno: Gera valia išsirauna iš tų, su kuriais gulė kėlė per šešias dešimtis metų Vaižg.

 

teñ gùla teñ (ir) klia(s) apie nuolatinį lankytoją: Kad priprato: ten gula ten kelias Ds. Tu ten guli ir keli – ten tau kelio galas Ėr. Jonas, sako, dabar ten guląs ir keliąs ir sekmadieniais, sako, užuot ėjęs į bažnyčią, dumiąs tiesiog į Klybo klėtį Paukš.

 

gutis kéltis visą laiką, nuolat: Kaip gulas kelias su visais velniais, taip ir gyvena kaip velniai Krš.

 

 

pro vi̇́eną aũsį įei̇̃na pro ki̇̀tą išei̇̃na 1. greit užsimiršta: Bet ką pamokslai? Pro vieną ausį įeina pro kitą išeina Myk-Put. Brolis mokslingas, o mums mergelėms pro vieną ausį įeina pro kitą išeina Rsn. 2. nekreipia dėmesio: Sakai nesakai – pro vieną ausį įeina pro kitą išeina Mžš. Tada ji mažai juo tesidomėjo. Jai pro vieną ausį įėjo pro kitą išėjo Simon.

 

pro ausi̇̀s įei̇̃na, pro pãžastis išei̇̃na Prng greit užsimiršta

 

į metùs įei̇̃ti iš mtų išei̇̃ti apie žmogaus pokyčius: Metas po meto – į metus įeina, metai po metų – iš metų išeina Ll.

 

per vi̇́eną aũsį įléisti per ki̇̀tą išléisti nekreipti dėmesio: Ponas iš pradžios tokius pletkus per vieną ausį įleido per kitą išleido Žem.

 

[ne]ilgai̇̃ [ne]trumpai̇̃ neapibrėžtam laikui nusakyti: Ilgai trumpai ten truko, ir jiedu iškėlė vestuves ps. Neilgai netrumpai trukus karaliui gimė sūnus ps.

 

ki̇́ek i̇̀lgas ti̇́ek platùs stambus: Och buvo merga – kiek ilga tiek plati rš.

 

ki̇́ek (ti̇́ek) igio ti̇́ek skesio labai storas: Vyras tiek ilgio tiek skersio Ds. Graži mergytė – kiek ilgio tiek skersio Aln.

 

išilgai̇̃ ir skersai̇̃ visą, ištisai: Vilnių pažinau išilgai ir skersai Imb.

 

ir išvečia ir atvečia apie plepų pagyrūną: Mūsų bernas toks šamatakas, ir išverčia ir atverčia Jnšk.

 

 

jáunas snas visi: Žmonės dar neįdairo (nežiūri) gavėnios: šoka jaunas senas Btrm.

 

tai̇̃p jáunas kai̇̃p snas visi: Ir kožnas buvo linksmas, giedojo bei šokinėjo, taip jaunas kaip senas Bret.

 

ant jáuno ir ant sno apie žadantį, bet neištesintį: A, jau ji žada ir ant jauno ir ant seno Krok.

 

júodas báltas bet kas: Bet kad visi smulkieji vabzdžiai čiulpė ir siurbė juoda balta, anot to, ten, kur visų pirma nusileido, – Vapsva, užmetusi akis ant viso gero, sumanė nieko nepalikti neparagavus Vaižg. Kamšlys, kurs juoda balta kemša, t.y. ėda J.

 

júoda bálta neatski̇̀rti būti naiviam: Šneka – tartum juoda balta neatskirtų, o pats tik sekioja, tik uosto… rš.

 

juodõs ir baltõs matýti daug visko išgyventi, vargti: Metai su viršum, kai bastomės po Ameriką, kaip sakoma, juodos ir baltos, šiltos ir šaltos matėme Žem.

 

júoda ir bálta matýti daug visko išgyventi, vargti: Daug prižiūrėjau ponų gyvenime: mačiau juoda ir balta Švaist.

 

júodas ant bálto raštiškas, aiškus: Aš turiu juoda ant balto, iš Amerikos, – šokosi Jonienė, – teskaito, parodysiu, kad mano visa žemė… dovanota… Žem.

 

ir prie júodo ir prie bálto visaip: Žmonės kaip žmonės – visaip pripratę, ir prie juodos ir prie baltos Žem.

 

ir júoda ir bálta visaip: Tas yr matęs ir juoda ir balta Klp.

 

nei̇̃ júodo (júoda) nei̇̃ bálto (bálta) visai nieko (nebijo, nesako, nepalaiko): Aš nebijau nei juodo nei balto Trk. Nei juodo nei balto – nieko nesakė Prng. Kai jis pasakė ,,labas”, tai aš nei juoda nei balta neatsakiau Pv. Aš toks: nei šen nei ten, nei balto nei juodo Krš.

 

nei̇̃ juodai̇̃ nei̇̃ baltai̇̃ visai nieko: Didžiu kunigaikščiu (Didieji kunigaikščiai) Lietuvos, nei juodai nei baltai neatsakiusiu, liepė siuntinį vaišinti Dauk.

 

nei̇̃ juõktis nei̇̃ vekti apie keistą padėtį: Ponia Jadvyga pasakojo tokią istoriją, kad nei juoktis nei verkti rš.

 

 

kai̇̃p nekai̇̃p 1. sunkiai, šiaip taip: Ta ten kaip nekaip įlindo į staldį, tą karvę išvedė End. 2. ką bepasakytum, svarbu: Valakas, kaip nekaip, – kaldamas išdidžiai taria tėvas rš.

 

į kai̇̃ [ir] į dšinę dosniai (dalija); išlaidžiai (švaisto): Nemoka mano vaikai piningo taupyti: į kairę į dešinę taško Vkš. Komerciniuose ir nekomerciniuose bankuose buvo į kairę ir į dešinę dalijamos paskolos, o gavęs dalį turėjo atiduoti parūpinusiam rš.

 

kálnas pagiúodą negauti lauktų rezultatų: Kas iš tos paskutinės kratos būtų pasidarę; nežinia, nes Seinai pralenkė ateitį ir nedavė persiliudyti, ar kalnas būtų pagimdęs uodą ar uodas kalną Kudir.

 

katas nekatas 1. visi iš eilės: Kas neturi kuo užsistatyti, turi eiti į areštą iki teismui, kaltas nekaltas Vaižg. Kas papuolė teisman, nerinkdai – kaltas nekaltas Grv. 2. viską iš eilės: Kariuomenė šlavė, ką užėjo – kaltas nekaltas Vj.

 

ir káršta ir šálta apie dažnai keičiantį savo nuomonę: Jo burnoj dešimtį kartų perdien ir karšta ir šalta Ml.

 

nei̇̃ kartù nei̇̃ saldù kaip reikiant: Vyras turi būti taip, kad nei kartu nei saldu Snt.

 

nei̇̃ kaũpo nei̇̃ pókaupio nieko: Nei kaupo nei pokaupio mun nebliko Šts.

 

kliais alkū́nėmis visomis išgalėmis: Kad visi dirba keliais alkūnėmis, tai ir turi Žg.

 

kliais alkū́nėmis ei̇̃ti labai nusižeminus maldauti: Eik keliais alkūnėmis, negausi pieno lašo iš gaspadorių pirkti, kad esi naujakuris! Mžk.

 

kliais narliais ei̇̃ti nusižeminus maldauti: Eisiu keliais nareliais, ale nueisiu ir išprašysiu Jrb.

 

kliant ir gùlant visą laiką, ištisai: Mes su tėvu keldami ir guldami rūpinamės, kaip tau gerą žmogų radus rš. Jo žmona, patį paskutinį akimirksnį iš kreivo kelio ištraukta, dabar dūsavo ir keldama ir guldama Šein.

 

keršai̇̃ margai̇̃ 1. bet kaip, nerūpestingai: Keršai margai tesumetė į vežimą J. Taip ir bedirba – keršai margai End. 2. visur: Kitas ir labai turėjo piningų, o kitas ir visai neturėjo, teip keršai margai Jdr.

 

kiauši̇̀nis móko (pamókė) vi̇̀štą apie tariamą jaunimo išprusimą: Bloga, kai kiaušinis vištą moko Ds. Kiaušinis vištą mat pamokys Jabl.

 

ku kliùvo ku nekliùvo prastai padarė: Kas iš to, kad perlėkei kur kliuvo kur nekliuvo Sug. Toks ten ir apakėjimas – kur kliuvo kur nekliuvo Rm.

 

ku kliùvęs ku nekliùvęs apie nuolatinį lankytoją: Kur kliuvęs kur nekliuvęs, vis tenai ir tenai sėdi Nj.

 

kójomis galvomi̇̀s labai greitai (eiti): Ėjau kojom galvom, kad buvo vidurius bepaleidžią Šts.

 

ku kója ku galvà viskas išmėtyta: Priemenėj kur koja kur galva Šk.

 

nuo kójų iki̇̀ galvõs 1. daug (apsirengimo): Drabužio turi nuo kojų lig galvos prisikrovusi Lnkv. 2. ištisai, visą: Nelė nesivaržydama apžiūrėjo ją nuo kojų iki galvos rš. Švelnus vėjelio pūtimas perbėgo nuo kojų lig galvos ir išblaškė tylias mintis Šein.

 

kója rankà apie nerišlią kalbą: Kokia ten jo kalba – koja ranka, bet aš susgaudau Lš.

 

kójas rankàs bučiúoti nusižeminus prašyti: Bučiavo kojas rankas, kad dovanok, žmonel, dovanok! Mžš.

 

kójas rankàs padžiáuti mirti: O kai padžiausiu kojas rankeles, tada išvargsiu savo vargelį Zp.

 

kám kója kám rankà bet kaip, atmestinai: Primetė tom karvyštėm kokios siečkos kam koja kam ranka ir nuėjo švirkšdamas kieman Arm. Kam koja kam ranka nudaužia – kokis ten jo darbas Grv.

 

iš po kójų ir rañiš čia pat: Mūsų buvo daug, [vilkas] bijojo imt iš po kojų ir rankų [šunį] Vlk.

 

su kójomis ir su rañkomis visiškai: Kitas mažas didelį su kojom ir su rankom atvalgo Asv.

 

ku kója ku rankà 1. menkas, prastas: Dainos mano – tai jau kur koja kur ranka Lkš. 2. prastai, kaip pakliuvo: Kaip jau ten mokino, kur koja kur ranka Dg. Viską reik savon vieton padėt, o ne taip – kur koja kur ranka Gž.

 

kraũjas ir pi̇́enas labai puikiai atrodantis: Kaip merga jauna: kraujas ir pienas tavimp Lz. Mano jaunos veidelis buvo kraujas ir pienas Rdm.

 

tarp kū́jo ir priekãlo labai sunki, pavojinga padėtis tarp dviejų pavojų: Juk mes, nelaiminga tauta, atsidūrėme tarp kūjo ir priekalo… Pt. Aš esu tarp kūjo ir priekalo, – skundėsi biznierius Mont.

 

kū́nas ski̇̀riasi su dūšià apie didelį nuovargį: Nežino, kad muno kūnas skirias su dūšia nuo darbo Šts.

 

su kū́nu ir su dūšià visiškai, ištisai: Naikink tu tuo paršus, jie suės mus su kūnu ir dūšia Pkr.

 

kū́nu ir si̇́ela visiškai, ištisai: Jis atsidavęs savo amatui kūnu ir siela rš.

 

 

nei̇̃ lãbas nei̇̃ ãčiū sakoma nerodant dėkingumo, būnant abejingam: Jis verčiau kokių žolelių pasrėbs, ant šaknelių užpiltos kokios krūminės išgers, o tamstai nei labas nei ačiū rš.

 

lãbas ir sudi apie menką bendravimą: Juk kas ji Dainiui, Šarūnė? Sena pažįstama – labas ir sudie. Ir viskas Bub.

 

nei̇̃ lãbas nei̇̃ sudiv apie nemandagų elgesį: Eina visi kaip svetimi, nosį užrietę – nei labas nei sudiev Upn. Nei labas nei sudiev [vaikai] – pakuty! Krš.

 

nei̇̃ labrýt nei̇̃ labvãkar nerūpi: Lai sau eina namučių! Mes jiems nei labryt nei labvakar! Nematėm jų pirmiau, nenorim ir dabar matyt rš.

 

laikù nelaikù bet kuriuo metu: Laiku nelaiku galima šaukties, nes aptiekos visą naktį dežuruoja (budi) rš.

 

lengvà galvà sunki̇̀ galvà apie nevienodus gabumus: Katro lengva galva – greit išmoksta, o katro sunkesnė – bent tris mėnesius reikia pinigų Zr.

 

nei̇̃ li̇̀ko nei̇̃ rei̇̃kia 1. kaip reikiant, puikus: Ot mergina: nei liko nei reikia! Lkš. 2. apie niekų šneką: Ji tai tokia ūpuota: kai kada ką pasakys, tai nei liko nei reikia Šmk. Nušnekėjo, tai nei liko nei reikia Vl. 3. visiškai (sugadino): Sudarė, sudirbo naują drabužį, kad nei liko nei reikia Snt.

 

nuo lõpšio iki̇̀ grãbo visą amžių: Nuo lopšelio iki grabo ausdavom paprastus, margų nemokėjom Plv.

 

kai̇̃p medùs su degutù apie labai neskanų: Kaip jis skaniai valgo – kaip medų su degutu (iron.) Dr.

 

[čia, ir] mèsti [čia, ir] [at]áusti meluoti, apšnekėti: Žmonės ir meta ir audžia Kdn. Čia meta čia ataudžia Valanč. Melagė – tik meta ir ataudžia Rdm.

 

mtai dinos visada, nuolat: Metai dienos eik karves milžt! Al.

 

mtai dienõs labai ilga diena: Metai dienos, tai gali apeit visą Vilnių Krok.

 

mik ir atsikélk būtinai: Mirk ir atsikelk, bet medę išvežti gausi Šts.

 

mik gyvénk būtinai: Mėsos – mirk gyvenk – vieną rozą (kartą) an dienos turi duot [valgyti] Žl.

 

 

nãktį ir divisą laiką, labai daug: Vyriškiejai vieni naktį ir dieną girėse su meškoms ir vilkais grūmėsi Dauk. Nakčioj ir dienoj dirba Zt.

 

nei̇̃ naktis nei̇̃ dienõs neturė́ti blogai gyventi: Nei aš nakties nei dienos neturėjau Ml.

 

nštas ir mstas linkęs apgauti: Tas mūs kaimynas neštas ir mestas Prn.

 

nvydis ngirdis 1. svetimas: Nevydį negirdį parvežė iš miesto, ir apgavo visus Nt. Atėjo koks nevydis negirdis, ir aš jam mat skolinsiu pinigus Vdk. Nevydės negirdės bobos vakar atvažiavo Užv. 2. niekuo nekaltas: Pas jumis nevydis negirdis turi nukentėti Žem.

 

nóri nenóri būtinai: Nori nenori, o kas reikia, išpildyk Dkš. Nori nenori, o reikia siaubingoje šiaurėje be namo, be pastogės žiemoti Bor.

 

nórint nenórint būtinai: Norint nenorint reikia eiti dvaran Skp. Norint nenorint nuėjo jis ant to kalno Pbr.

 

nórįs nenórįs būtinai: Tatai ir priesakiai jo norį nenorį ižpažįsta Dk.

 

nórints nenórints vis dėlto: Norints nenorints buvo atėję Dv.

 

nóromis nenóromis būtinai: Norom nenorom reikia eit Ds. Noromis nenoromis reikia klėtį užrakinti Žem. Taigi ir dabar sunku man buvo išsisukti: noroms nenoroms turėjau pradėti Bil.

 

nóru nenóru būtinai: Eina noru nenoru Švnč.

 

nei̇̃ nuspjáuti nei̇̃ nurýti apie nevykusį pasakymą: Kad ką pasakys – nei nuspjaut nei nuryt Mrk.

 

 

nei̇̃ pagáutas nei̇̃ paléistas nejaukiai besijaučiantis: Vasaris, nei pagautas nei paleistas, stovėjo priemenėj Myk-Put.

 

ki̇́ek pagudžius ti̇́ek pastãčius Trgn apie mažą ir storą

 

tóks paguldýtas tóks pastatýtas apie mažą ir storą: Toks paguldytas toks pastatytas – vienmulis Krš. Tas tavo brolis toks paguldytas toks pastatytas Vien.

 

nei̇̃ pai̇̃kas nei̇̃ gudrùs sumišęs: Bet ir Balčys man daugiau neaiškino, ir aš tuo tarpu likau nei paika nei gudri Simon.

 

nei̇̃ pakártas nei̇̃ paléistas apie padėtį be išeities: Ir gyvena nabagas nei pakartas nei paleistas, nešliūbavotas, bet surištas Vaižg. Suderėjo, paskiau vėl atsimetė: kad mat ten nė pakartas nė paleistas – balos, samanos, krūmai Mžš. Visi be išimties gyvename nei pakarti nei paleisti Pt. Jauni sukišė galvas, dabar nei pakarti nei paleisti Skdt.

 

ir paklója ir užklója apkalba: Ji su savo liežuvaičiu ir pakloja ir užkloja Mrc.

 

ki̇́ek pari̇̀tus ti̇́ek pastãčius storas, rubuilis: Dėdienė – kiek paritus tiek pastačius, tai eidama prieš kalną tik šniopuoja Krok. Moteriškė apkūni: kiek paritus tiek pastačius Plv.

 

kóks pari̇̀tus tóks pastãčius labai storas: Na ir vaikas – koks paritus toks pastačius Trk. Na ką, dukterėle, ar matai vaikiną: koks paritus toks pastačius, iš pupų nevaromas Valanč.

 

ti̇́ek parvetus ti̇́ek pastãčius apie mažą storą žmogų: Tokia iš jos merga – tiek parvertus tiek pastačius Glv.

 

paskersai̇̃ ir pailgai̇̃ ištisai: Kauną paskersai ir pailgai žinau Km.

 

nei̇̃ pastãčius nei̇̃ pari̇̀tus niekaip neįmanoma susitarti: Su tavim, vaikeli, tai nei pastačius nei paritus, tu ir pats nežinai, ko nori Nč.

 

kóks pastatýtas tóks paguldýtas mažas ir storas: Kokia pastatyta tokia paguldyta, – sako kaimynai apie ponią Simon.

 

nei̇̃ pastùmti nei̇̃ patráukti Žg apie tinginį

 

tóks pàverstas tóks pastatýtas Sln mažas ir storas

 

pelùs ski̇̀rti nuo grūdų̃ suvokti, kas gera: Mokėk skirt pelus nuo grūdų Ut.

 

nei̇̃ pelai̇̃ nei̇̃ grūdai̇̃ netikusiai atliktas: Jau tu kad ką padarysi – nei pelai nei grūdai Glv.

 

ùbagas pė́sčias, ùbagas važiúotas ką bedarysi, nieko nelaimėsi: Siųst – nesiųst? – susvyravo jis. – O ką laimėsiu pasiuntęs? Kas jis, kas aš? Ubagas pėsčias, ubagas važiuotas… rš.

 

pi̇́enas ir kraũjas labai puikiai atrodantis: Baltas, truputį ir raudono – pienas ir kraujas Sdk.

 

ne pi̇̀rmas (pirmuti̇̀nis) ne paskuti̇̀nis sakoma, teisinant kokį dažną veiksmą: Nesijaudinkit, – pasakė kažkas, – ne pirmi jie ir ne paskutiniai! Ket. Bet gana apie tai, gana! Ne aš pirmutinis, ne aš ir paskutinis! Prieš vėją dulkės nepapūsi! Vien.

 

nei̇̃ pridė́ti nei̇̃ atiti toks, kokio reikia, kaip tik: Įstatymas aiškus – nieko nei pridėsi nei atimsi Jabl. Pasakė, kad nei pridėt nei atimt Grž. O dabar, Jonai, tai aš suprantu: paėmei pačią žodžio vertą – nei pridėt nei atimt Paukš.

 

nebùs pri̇́ekinio, nebùs paskuti̇̀nio visiems iš eilės klius: Kai pastversiu kuokutį, kaip imsiu visus iš pirkios šluot, nebus priekinio, nebus paskutinio! Prng.

 

nei̇̃ į pri̇́ekį nei̇̃ atga nė iš vietos: Stovi [vaikas] amžinai prapuolęs, nei priekin, nei atgal, kad dar ne tas Vincienės liežuvis, anas kapoja kaip piktadilgės Andr.

 

nei̇̃ prikipti nei̇̃ pridùrti be jokių trūkumų: Jis dabar tai nei prikirpt, nei pridurt Lš.

 

pulti̇̀s kelti̇̀s darbymetis: Jau nū pultis keltis, t.y. pripult biškį prie žemės ilsėti ir tuo kelk dirbti par rugiapjūtį J.

 

 

rañkai kójai pakankamai (miegoti): Išsimiega rankai kojai Ds. Bent kartą išsimiegojau rankai kojai Kzt.

 

[abim] rañkom ir [abim] kójom mielai, energingai: Abiem rankom ir abiem kojom įsirašysiu! – tarė kaimynas Gruš. O juk Dresleris žinojo, kad Gerlackytė rankom ir kojom kabinosi į viršininkės kėdę Simon.

 

rankàs ir kójas atiti padaryti sustingusį: Tekorienė, išgirdusi riksmą, visa į stabą pavirto, išgąstis rankas ir kojas atėmė Žem.

 

rankàs kójas atláužti prastai padaryti: Nebe šiam nebe tam tas tavo darbas – atlaužei rankas kojas ir palikai Jnš.

 

rankàs kójas bučiúoti nuolankiai prašyti: Tiek jis čia puldinėjo, tiek puldinėjo – rankas kojas bučiavo – nepriėmė, paskui dovanojo Šln.

 

rankàs kójas išbučiúoti (nubučiúoti) labai dėkoti: Namą dovanotas rankas kojas išbučiuos Jnš. Norėjimas tos šnapšės – rankas kojas išbučiuotų End. Tu jo vyženos nestovi! By tik tave imtų: rankas kojas nubučiavusi gali už jo eiti Žem.

 

rankàs ir kójas [pa]kélti be svyravimų balsuoti, pritarti: Bravo! Visai pritariu ir keliu abi rankas ir kojas, – nudžiugo kertėje literatas realistas Vien. Pakėlė rankas ir kojas už mane Trgn.

 

rankàs ir kójas mùšti vargti: Kam vaikui rankas ir kojas mušti, mes su močia apsidirbsma Trgn.

 

rankàs kójas nukisti padaryti suglebusį: Uždavė alaus, nukirto rankas kojas, nebepaeinu Krš.

 

rankàs kójas pakisti sustingti iš baimės, išsigąsti: Keršis neišmanė nė ką begalvoti. O jau visai rankas kojas pakirto, kai ratuose pasigirdo silpnas, širdį veriantis dejavimas Avyž.

 

rankàs ir kójas suri̇̀šti atimti veikimo laisvę: Zemstvai surišo rankas ir kojas naujasis įstatymas rš.

 

rankàs kójas susinérti nieko nedirbti: Sėdi rankas kojas susinėrę, nori, kad kas duotų Krš.

 

rankàs kójas ažkrutė́ti labai pavargti: Ot priskrutėjau, rankas kojas ažkrutėjau Grv.

 

ku rankà ku kója prastai, apgraibomis: Kur ranka kur koja apibraukė apibraukė Srv. Jis nuo seno kur ranka kur koja dirba Ps.

 

tai̇̃p rãdome, tai̇̃p pali̇̀ksime sakoma ką teisinant: Kaip teta Erlienė kad sako: kaip radome, taip ir paliksime Pt. Jau taip radom, taip ir paliksim, jogei žmogus kaip ir avis turi turėti žirklėmis ausyse prakirptą žymę Andr.

 

nei̇̃ ràsti nei̇̃ pamèsti 1. nežinia ką daryti: Vargas su jaunaisiais!.. Nei rasti nei pamesti, kaip žmonių yra sakoma Pt. Su tuo burbekliu nei rask nei pamesk, par dienas burba ir burba Užv. Ką su tuo žebele – nei rask nei pamesk Plt. Su tokiu žmogum nei radus nei pametus Rz. 2. nesąmonę (pasakyti): Kad pasakė – nei rasti nei pamesti Pkr.

 

nei̇̃ rãtai nei̇̃ rõgės niekam tikęs: Iš jo tai nei ratai nei rogės Krs.

 

rei̇̃kia [ar] nerei̇̃kia išvien: Ana šiepdo dantis reikia nereikia Grv. Tai ir po tą klėtelę knebiuoja reik nereik, o kur reik, ten neina Jnš. Ana neveiza: reik ar nereik – kriokia ir kriokia Trk.

 

rýtas vãkaras visą laiką, nuolat: Juk aš ten rytas vakaras, žinau viską Žem. Rytas vakaras marma ir marma su savim Lkm. Kad aš būč karvelis arba sakalėlis, skrisčiau pas mergelę rytas vakarėlis (d.)Ktk. Rytas vakaras kūrino dūminę pirkią Kb. Jis rytas vakaras pas mus ir pas mus, tai takas ir numuštas Pv. Verkiat rankeles sudėję rytas vakarėlis Gs.

 

rýto vãkaro nuolat: Ryto vakaro vaikas verkia ir verkia Tvr.

 

rýtą vãkarą visą laiką, nuolat: O bernyt, o jaunasis, ko tu rūstas taip vaikščioji rytą vakarėlį? JD. Rytą vakarą lapynės aš nesrėbsiu! Žem. Oi, tu pušelė linguonėlė, lingavai rytą vakarėlį (d.) Stan.

 

rytai̇̃s vakarai̇̃s visą laiką: Viena vienužė [liepa] siūbavo rytais vakarais rš.

 

ku rýtas ku vãkaras kaip išeina, taip padaro: Tai matai, kur rytas kur vakaras Jnk.

 

nei̇̃ rýtą nei̇̃ vãkarą niekus: Šneka nei rytą nei vakarą Ds. Anas labai jau statos, ale nei rytą nei vakarą pasakė Ob.

 

nei̇̃ rýto nei̇̃ vãkaro nieko: Nei ryto nei vakaro nežinau, ką čia niekus pasakoji Rdn.

 

nuo rýto iki̇̀ vãkaro visą laiką: Žviegia ir žviegia nuo ryto lig vakaro, bjauri boba Krš. Skruzdėlė nuo ryto lig vakaro be paliovos darbuojas Nz. Su kiaulėmis šokinėji nuo ryto iki vakaro Vdk.

 

su rýtu vãkaru iš viso: Su rytu vakaru gaunu vieną litrą pieno – toki muno ožka nepieninga Šv.

 

bi̇́eso (viko) rýtas ir i̇̀ššiktas Al gudrus, suktas: Jis vilko rytas ir iššiktas B.

 

vélnio rýtas ir išspjáutas LTR suktas, gudrus

 

nei̇̃ rūrojè nei̇̃ galvojè nerūpi: Bet Kazimieras jo motinai – nei rūroj nei galvoj Trein.

 

 

 

nei̇̃ saldžiai̇̃ nei̇̃ karčiai̇̃ apie nebendraujančius: Aš su kaimynais nei saldžiai nei karčiai Krč.

 

ir saldaũs ir rūgštaũs ragãvęs daug patyręs: Esu jau visko ragavęs: ir saldaus ir rūgštaus, ir smokučių, ir žalių ropučių KrvP(Lš).

 

sáulė ráičiojasi (railiója, ridinė́ja, ridinė́jasi) žemè graži diena: Tai gražu lauke – saulė žeme raičiojas Jnk. Par pat dienos įšylį saulė žeme railioja Plt. Buvo taip ramu, tokia giedra, kad rodėsi, pati saulė žeme ridinėja Bil. Nors saulė žeme ridinėtųs, ale sėdėsi numie kaip pašvęstas Krš.

 

snas jáunas (mãžas) visi: Kai pasiūsiu kamašiukus, net seklyčia skambės, seni jauni žiūrės LTR(Rk). Seni jauni, didi maži vienu arkliu jodinėja (slenkstis) flk. Senus mažus darban varė rš. Ar jau taip blogai, kad ir senas mažas turi stoti? rš.

 

ant sno ir ant jáuno apie vis žadantį ką daryti: Tu perki tuos namus ant seno ir ant jauno Alk.

 

siū́las atvès kãmuolį Vlk iš detalės paaiškės esmė

 

[ir] skersai̇̃ [ir] išilgai̇̃ 1. visomis kryptimis, visur: Kai mes tą dobilieną skersai išilgai prieš sėjant [su drapaku], tai ten puta, ne žemė Grz. Jaunas būdamas visus šonus skersai išilgai išvažinėjo Trgn. Eik skersai išilgai visą kraštą, niekur tokio nerasi Vrb. O šitaip buvau iškalęs vokiečių gramatiką, skersai ir išilgai išėjęs sintaksę Vien.Galėjai eiti skersai ir išilgai žemę, ir tai vargiai būtum radęs tokių Piet. Nusiplakė žmonės jo beieškodami, girias skersai išilgai išvaikščiojo Krėv. 2. iki galo (atidaryti): Durys atsidarė skersai išilgai PnmA. 3. visiškai: Skersai išilgai tuščios kišenės Dovyd. 4. smarkiai (mušti): Tu, žalty, tau reikia duoti skersai išilgai! End. 5. visais atžvilgiais: Archyvo skyriaus vedėjas ponas Driubinskis buvo ir skersai ir išilgai sugyvenamas žmogus Andr. Aš ją žinau skersai išilgai – žarde skūrą pažinčiau Jž.

 

skersai̇̃ margai̇̃ visaip: Skersai margai yra po tą pasaulį platų Pj.

 

kad (tave) skersai̇̃ pailgai̇̃ švelnus keiksmas: Kur tas nucimpino, kad jį skersai pailgai! Alk.

 

skersai̇̃ ir pailgai̇̃ puikiai (pažįstamas): Aš jau žinau jį skersai ir pailgai Ds.

 

skersõ [ir] išilgõ bet kur, visur: Eik skerso išilgo – niekur geriau nerasi Mlt. Nerasit, galit eit skerso ir išilgo Vlk.

 

ki̇́ek skersõ ti̇́ek išilgõ Vdš storas

 

skersui̇̃ išilgui̇̃ bet kur, visur: Skersui išilgui eik, ale tokios žemės nerasi Rs. Galėjai eiti skersuo išilguo – negalėjai rasti trobos Pp.

 

ki̇́ek (tasià) skesio ti̇́ek (tasià) igio (paigio) Sld labai storas: Katytės tasia skersio tasia pailgio – teip prilakus Kp. Atrodė kaip gerai nupenėtas paršiukas: toks pastatytas, toks paguldytas, arba, kaip kiti sako, tasia skersio tasia ilgio LzP.

 

nei̇̃ smi̇̀rdi nei̇̃ kvpia nerūpi: Man nei smirdi nei kvepia Jabl.

 

spjáudyti ir gáudyti nieko neveikti: Nors spjaudyk ir gaudyk iš nuobodumo Saj. Jie tenai darbo neturi, tik spjaudo ir gaudo Mrj.

 

stùmk [ir] tráuk apie lėtos orientacijos žmogų: Toks stumk trauk, užtat ir žmonos ilgai nerado Mžš. Ot tėvas be jokio rūpesčio, kaip kelmas – stumk ir trauk Dkk. Stumk ir trauk, kad jį kelmai, ir prie darbo, ir prie mergų – visai lempokas (liurbis) Všk.

 

nei̇̃ sudi nei̇̃ šelaũk neatsisveikino išeidamas: Nei sudie nei šelauk, nei palik nei išgraužk Snt.

 

nei̇̃ sudievù nei̇̃ padė́k Dive neatsisveikino išeidamas: Sėdėjo sėdėjo ir ištvylino kaip kiaulė – nei sudievu nei padėk Dieve Lkv.

 

[ir] sumègzti ir atmègzti 1. veikti pagal nuotaiką, neprincipingai: Liežuvis jėgus – ir sumezga ir atamezga! Mžš. Su juo sunku pamažu ką pradėt – triedžia, laksto, sumezga ir atmezga Jnš. 2. būti iškalbingam: Gavo tokį gerą piršlį kaip velnio botagą – ir sumezga ir atmezga JT366.

 

suri̇̀šti ir atri̇̀šti kalbėti pagal aplinkybes: Jis suriša ir atriša Krč.

 

nei̇̃ suri̇̀šus nei̇̃ nutráukus niekaip neįmanoma: Su tavim nei surišus nei nutraukus Nč.

 

susùkti ir atsùkti apie labai plepų: Jos gi liežuvis – susuks ir atsuks! Dkk.

 

svei̇̃kas [ir] sudi(v) apie menką bendravimą: Tokie mes, tiesą pasakius, bičiuliai: sveikas ir sudie rš. Mūsų Jonas visai atitauto nuo mūsų: sveikas sudiev, žiūrėk, jo jau ir nėra, bebėgąs su savo reikalais Rs.

 

nei̇̃ svei̇̃kas nei̇̃ sudi(v) apie nemandagų elgesį: Pasižiūrėjo į visus tris, išėjo nei sveikas nei sudie nepasakiusi Balt. Nepasakiusi nei sveiki nei sudiev ji įeina ir vaikšto po mūsų sodą kaip po savą Sav. Jis su manimi nei sveikas nei sudie Rs. Dvilkterėjo į kalbančius baltom akim ir nuėjo nei sveiki nei sudiev netaręs Knv.

 

 

[ir] šálto ir káršto visko, daug ko (matė, patyrė): Gyvendamas praleidi ir šalto ir karšto KzR. Nemažai metelių jau ant svieto pergyvenau, kaip sakoma, šaltos ir karštos mačiau Žem.

 

nei̇̃ šálta nei̇̃ ši̇̀lta visai nerūpi: Tegul baras, kieno dvaras, o man nei šalta nei šilta Slk.

 

šeñ [bei] teñ kai kur, vienur kitur: Liuob vaikai eis tarnauti, ir pats eis uždarbiauti šen ten Pkl. Šen ten smaigstės, dokumentus gavo pensijai Vn. Šen ten pasižiūrėjo, visur neieškojo Jnš. Kol aš sulakstysiu mieste šen ten, tu spėsi parduoti Ap. Jau naktelė tamsi – šen bei ten žiburys Nėr. Šen ten languose pasirodydavo ligonių veidai Bub.

 

[ir] šeñ ir teñ 1. įvairiomis kryptimis: Pelė išilgai grabės šen ir ten bėginėjo K. Varomas yra nuog vėjo ir mėtomas šen ir ten Chil. 2. daug kur: Šen ir ten už vainikų užkaišioti vysdavo dideli ramunėlių kerai Vien. Upės pradėjo tvinti, ir šen ir ten atsirado properšos Piet.

 

nei̇̃ šeñ nei̇̃ teñ 1. nieko nepalaiko: Aš toks: nei šen nei ten, nei balto nei juodo Krš. 2. niekam tikęs: Ano darbas netikęs – nei šen nei ten Grv. Nei ans šen nei ten, išeis ans velniop Trk.

 

nei̇̃ iš šeñ nei̇̃ iš teñ nežinia iš kur: Rodos, debesų nebuvo nė balso, o lietus nei iš šen nei iš ten, pirma smulkus, pamažu kas kartas sodresnis, pradėjo ir iš tiesų pliaupti Žem.

 

tai̇̃ šeñ tai̇̃ teñ daug kur: Reikia tęsiotis tai šen tai ten Zt. Mat neiškenčiau kaip vilkas nestaugęs: tai šen tai ten į laikraščius šmakštelėjau liežuvį Žem.

 

šenai̇̃ ir tenai̇̃ Sir visur

 

šeñgu [ne] teñgu vienur kitur: Valkiojas darbo neturėdamas šengu tengu Plt. Šengu tengu eit sveteliai, nenor nenor išvažiuoti Dauk. Šengu ne tengu vaikščiojau, nieko gera nėra J.

 

šeñlink ir (bei) teñlink įvairiomis kryptimis: Akrūtai daug brangių daiktų šenlink ir tenlink nugabena ir atgabena prš. Dunojus, šenlink bei tenlink besikraipydamas, į saulėtekį teka A.

 

ar šiadà ar tadà kada nors: Kašelės reiks ar šiada ar tada Lkm. Ar šiada ar tada vis tiek reikia apsivilkt Sdk. Reiks mirti ar šiada ar tada, bet geriau vėliau Krš.

 

ir šiadà ir tadà bet kada, visada: Ir šiada ir tada vis jį rasi ką nors bedirbantį Ob. Ir šiada ir tada jie pasirodo puikūs vyrai, švelnūs, nuolaidūs pačioms Vaižg.

 

nei̇̃ šiadà nei̇̃ tadà netinkamu laiku: Atvažiavo nei šiada nei tada Km.

 

tai̇̃ šiadà tai̇̃ tadà retkarčiais: Tai šiada tai tada pliaukšteria delnu per šlaunį ar veidą rš.

 

šiai̇̃p anai̇̃p 1. įvairiais būdais: Šiaip anaip – vis išsiverčia, nemiršta badu Mžš. 2. nusakant nepasitenkinimą: Da kiek burbėjimo būtų: šiaip anaip, šiaip anaip Mžš.

 

šiai̇̃p tai̇̃p sunkiai, vos: Dar šiaip taip suduriu galą su galu Tn. Taip ir gyvena šiaip taip, kad tik sveiki Dg. Šiaip taip gyvenam, dienas stumiam, ir gerai Mrj.

 

[ar] šiai̇̃p ar tai̇̃p kad ir kaip, ką bekalbėtum: Šiaip ar taip gyvas išlikau Vdk. Bet šiaip ar taip mudu draugai, vienas kitą daugiau mylime kaip neapkenčiame Avyž. Žinoma, ir Paulius juokėsi, juk šiaip ar taip Kurmis buvo tikras komikas Bub. Jau ar šiaip ar taip jau tą kamarą turi užleisti Kl.

 

ir šiai̇̃p ir tai̇̃p visaip: Vyrui ir šiaip ir taip tinka Mrj. Nušilsta lėkdama į tą mokyklą ir sušąla – ir šiaip ir taip Trk.

 

šiai̇̃p be tai̇̃p 1. pusėtinai, pakenčiamai: Su valgiu tai dar šiaip be taip, ale kad tų pinigų nėr Skr. Kol buvo gyva, šiaip be taip stūmėsi. Kai numirė, visas gyvenimas nusmuko Dkš.

2.   sunkiai, vargiai: Karklų prisikirtęs parsivežiau šiaip be taip Pš. Daktarai šiaip be taip atitaisė ranką Bil.

 

šiai̇̃p bei tai̇̃p 1. kaip nors: Jau šiandie dar šiaip bei taip, o rytoj eisim į bulves Jrb. Aš mėginčiau galvą sukt, šiaip bei taip prisišnekinėt Šk. 2. sunkiai, vargiai: Šiaip bei taip apsieina, ir gana Gs.

 

šiai̇̃p ir tai̇̃p 1. visaip: Irgi nemaž ant svieto šiaip ir taip prisibaudęs Donel. 2. sunkiai, vargais negalais: Visi išmirė, o aš dar palikau čia šiaip ar taip Sd.

 

lyg šiai̇̃p lyg tai̇̃p nusakant sutrikimą: Kai nuėjau, tai ji lyg kavotis: lyg šiaip lyg taip Snt.

 

šiai̇̃p ne tai̇̃p sunkiai, vos vos: Šiaip ne taip išbridau iš pelkės J. Šiaip ne taip užtekau ataudų KlvrŽ. Šiaip ne taip gi sukrapštė rublį Švnč.

 

nei̇̃ šiai̇̃p nei̇̃ tai̇̃p 1. jokiu būdu: Ir nei šiaip nei taip prigaut mums nedavė valią Donel. Nei šiaip nei taip, nė katru būdu Sir. 2. niekaip: Ji man nesakė nei šiaip nei taip Jrb. Man ta mergelka nei šiaip nei taip (nedomina manęs) – dar jauna Jdr. 3. prastai, nevykusiai: Meistras stalą nei šiaip nei taip padarė Jnš. Išeina nei šiaip nei taip Grv. 4. nepatogu, nesmagu: Nei šiaip nei taip [eiti į senelių namus] – kaip aš namus paliksiu! Grd. Vakar šalta, lytus, palikt lauke [karvę] nei šiaip nei taip Erž. 5. kvailai (kalba): Ot nušnekėjai nei šiaip nei taip Al. Anas plentija (plepa) nei šiaip nei taip Grv. 6. keistai: Kartą atsitiko nei šiaip nei taip Zur. 7. daug: Tų seselių nei šiaip nei taip Adm.

 

šiañdie rýt artimiausiu laiku: Šiandie ryt – veselia bus jų Dglš.

 

šiañdie rytój neilgam: Ten dar biškį paliko jiems tos žemės, ale žinai – šiandie rytoj, šiandie rytoj (bet kada gali atimti) Jrb.

 

ne šiañdien tai rytój nesvarbu kada: Ne šiandien tai rytoj vis tiek gausiu tokį ir galėsiu džiaugtis… Žem.

 

šiáudus atski̇̀rti nuo grūdų̃ suvokti, kas vertinga: Matai, aš atskyriau šiaudus nuo grūdų Jnš.

 

iš šitų̃ (tų̃) šiaudų̃ nebùs grūdų̃ neįvyks, kas numatyta: Iš šitų šiaudų nebus grūdų. Mano sūnus bekraitės kampininko dukters neves Krėv. Kuri gavo nužleibti [jaunąją], iš tolo kitai mojo su ranka, jog iš tų šiaudų nebus grūdų Žem.

 

ši̇́ek ti̇́ek truputį: Turiu tų piningų, jau užsidirbau šiek tiek Als. Kuomet tik šiek tiek pribręsta rugių, tuojau pjovė – duonos reikėjo Lž.

 

nei̇̃ [be] ši̇́ek nei̇̃ [be] ti̇́ek 1. labai daug: Užmokėjo Sauserys nei šiek nei tiek End. Karvių turėjo priaugančių – to pieno nei šiek nei tiek Šts. Privydavo pančių nei be šiek nei be tiek Skp. 2. labai mažai: Nei šiek nei tiek davė, tik juokai vieni Jabl. Tai pririnko mergučė pienių – nei šiek nei tiek Erž.

 

nuo šino prisivesti (pérsivesti) ant šiaudų̃ pakeisti pažiūras: Maždaug tuo metu atsivertė (klaipėdiškis sakytų: prisivertė nuo šieno ant šiaudų) Jonas Vanagaitis Simon. ,,Keleivis” visai persivedė nuo šieno ant šiaudų. Niekas jo nebenori skaityti prš.

 

vienà kója prãšo šino kità šiaudų̃ apie šlubą: Nebepaeinu – viena koja prašo šieno kita šiaudų Rm.

 

nei̇̃ ši̇́ldo nei̇̃ šáldo visai nerūpi: Tavo pinigai manęs nei šildo nei šaldo Mlt. Žinau tik, kad Šopfo juokai manęs nei šildys nei šaldys Pt. Tai man nei šildo nei šaldo kaip pernykštis sniegas Krč.

 

šitas šáltas bet koks: Tamsta žinai, jiem – juodas baltas, šiltas šaltas gerai Jnš.

 

šito šálto visko, daug ko (patirti): Ans yra balto juodo, šilto šalto matęs Yl.

 

[ir] šita ir šálta visko, daug ko (patirti): Šitas žmogus šilta ir šalta matęs Kp. Gyvenime visaip būna: ir šilta ir šalta, ir gera, ir bloga Vien. Juozas visa ko matė: ir šilta ir šalta, ir juoda ir balta LzP. Perleidau ir šilta ir šalta, ir šiokio, ir tokio Btg.

 

[ir] šito ir šálto visko, daug ko (patirti): Ji gyvenime buvo šilto ir šalto mačius Skrb. Jis savo gyvenime ragavęs šilto ir šalto Avyž. Visko pragyvenau: ir šilto ir šalto – visko mačiau Kbr. Ans pertektas vargo, t.y. visa ko matęs, ir šilto ir šalto J. Viso savo buitelėj regėjau: ir šilto ir šalto, ale kaip atėjo senysta – ir neapsisaugojau Rod.

 

ir šiltõs ir šaltõs visko (patirti): Mačiau jau aš ir šiltos ir šaltos Sln.

 

šito ir šálto pasrė̃bti daug ko patirti: Daugiausia [ateidavo] pagyvenę, šilto ir šalto pasrėbę vyrai Balt.

 

nei̇̃ šita nei̇̃ šálta visai nerūpi: Man dėl jo nei šilta nei šalta Grž. Pilei Jonas nei šilta nei šalta, anot jos Paukš.

 

nei̇̃ šitas nei̇̃ šáltas 1. nuosaikus, neutralus: Vaikeli, niekur nesidėk: nei šiltas nei šaltas būk Erž. 2. visai nerūpi: Nei jis man šiltas, nei jis man šaltas Srj.

 

nei̇̃ šito nei̇̃ šálto 1. visai nieko: Nieko jam, nei šilto nei šalto nesakiau Baran. Nieko nebijo: nei šilto nei šalto, nei juodo nei balto Skdv. 2. visai nerūpi: Mun nei šilto nei šalto Krtn.

 

nei̇̃ šióki nei̇̃ tóki visai prastas: Nei šioki nei toki – nei pakulnis, nei drobė Kp. Nei šioki nei toki [iš šito žmogaus] Skp.

 

nei̇̃ šiokiùmas nei̇̃ tokiùmas prastumas: Nei šiokiumas nei tokiumas meto: atėjo [ne laiku], ir gana Grž.

 

šióks tóks 1. menkas, prastas: Šiokią tokią karvutę įsigijau Skr. Šioks toks darbas, bet pabaiga gera Dauk. Su saladynais šiokiais tokiais prikimšo pilvą J. 2. ne visai prastas: Aš kadaise gi buvau šiokia tokia merga Ktv. 3. vietoj keikiamų žodžių: Spigina į akis: tu šioks tu toks! Krš.

 

šióks be tóks gana vykęs: Kai jauna buvau, tai buvau šiokia be tokia, o kai dabar, tai ką gi – nebe tas Slm.

 

šióks ir tóks 1. visoks: Čia ne vien kalviškas darbas, papuolė šiokių ir tokių Gs. 2. niekam tikęs: O kad mes, anot vokiečių, šiokie ir tokie, tai kam dar rodyti mandagumą? Simon.

 

ir šióks ir tóks niekam tikęs: Apleido kalbomis: ir šioki ir toki Skd.

 

nei̇̃ [be] šióks nei̇̃ [be] tóks 1. keistas, nevykęs: Nei šioks nei toks, kaip ta bulvė – kepta ir neiškepta Pšl. Kas tamstai nutiko? – paklausė Rupeika. – Nei šioks nei toks, tarytum musmirių užėdęs? LzP. Kitą dieną tėvas parėjo nei šioks nei toks Paukš. Kad jau jis toks nei be šioks nei be toks – nieko iš jo gero Mžš. 2. prastas, netikęs: Nei šiokia nei tokia ta košė mun Žr. Nei raudona, nei balta, nei šiokia nei tokia Lp. Nei be šioks nei be toks paliko tas miežainis [alus], mielių nedėtas Šts.

 

šiõ tõ 1. visai geras: Dar mielės šio to, geros bus Snt. Rugiai šio to išėjo Sutk. 2. pusėtinai, neblogai: Ar gerai jie įsitaisę? – Šio to Snt.

 

šį̃ bei tą̃ kai ką: Vakarieniavo ir kalbėjo apie šį bei tą Bub.

 

ši̇̀s ne tàs kai kas: Tame laike žmogus ir išsimiegta lig soties, ir dar šį ne tą gali padirbte likusįjį laiką Pvn.

 

nei̇̃ ši̇̀s nei̇̃ tàs 1. neaišku kas: Nei lietus, nei pagada – nei šis nei tas Prn. Iš tavo darbo nei šis nei tas Lkm. Dar tu čia klausai šito sapno avies – kalba nei šį nei tą Jz. 2. nemalonu, nejauku: Pinigai imt iš tėvų – tai jau nei šis nei tas Mžš. Man klausytis nei šis nei tas, aš nebenoriu Pln. Vienam gert nei šis nei tas… arielką pirk ir girtuoklį samdyk… Žem.

 

nei̇̃ šiõ nei̇̃ tõ 1. vidutiniškas, nepeiktinas: Jis man žmogus nei šio nei to: nei prikvepia nei prismirda Mrj. Žemė nei šio nei to – augdavo Sln. ,,Giria ir lietuvis” eilės nei šio nei to Kudir. 2. neblogai: Man nei šio nei to, ale galėjo būt ir geriau Jrb. Jam čia klojosi nei šio nei to A. Jaučiuosi nei šio nei to, tik tavęs labai ilgstu Bil. Kol veselė ūžė, svečiai viešėjo – Marelei nei šio nei to Žem. 3. nekreipia dėmesio, abejingas: Tėvas nusigando, o man nei šio nei to Jrb. Namiškiai visi nei šio nei to Jabl. 4. nesmagu, nejauku: Kad ims bart prie visų, tai man nei šio nei to Alk. Nei šio nei to naktį vienam miške Ds. 5. nevykusiai: Kad tu klegi nei šio nei to Grv. Biškį nei šio nei to – ne taip gudri Ps. 6. netinka: Augesniam žmogui trumpas drabužis nei šio nei to Jrb.

 

nei̇̃ šiám nei̇̃ tám 1. niekam vertas, prastas: Pasakoja pasakoja, o ta pasaka – nei šiam nei tam Jrb. Nei šiam nei tam tokia stuba Snt. 2. prastai, netikusiai: Ir pasakei – nei šiam nei tam Rs. Ką čia dirbi – nei šiam nei tam! Pkr.

 

nei̇̃ be ši̇̀s nei̇̃ be tàs 1. neaišku kas: Iš to darbo išėjo nei be šis nei be tas Ėr. 2. prastai, netikusiai: Pašnekėjo nei be šį nei be tą, kaip su nugara Škn.

 

nei̇̃ be šiám nei̇̃ be tám 1. prastas, netikęs: Nei be šiam nei be tam toks oras Sk. 2. prastai, netikusiai: Nei be šiam nei be tam – kaipgi taip gali daryt! Mžš.

 

nei̇̃ iš (nuo) šiõ nei̇̃ iš (nuo) tõ neaišku kodėl, lyg be priežasties: Nei iš šio nei iš to susibarė Vb. Nei iš šio nei iš to man pasidarė gaila Vanagų lindynėlės Simon. Pradėjo tint pirštas nei nuo šio nei nuo to Rm.

 

nei̇̃ po šiõ nei̇̃ po tõ nešališkai, objektyviai: Nei po šio nei po to, o kuri Kurmeliui paklius, įkris kaip inkstas į taukus Žem.

 

nei̇̃ ši̇̀tum nei̇̃ tàtum nemalonu, nejauku: Ponui nei šitum nei tatum, kad bernas peilį nulaužė Simon.

 

ar šiuõmet ar tuõmet kada nors: Žinok, kad ar šiuomet ar tuomet grieką savą reiks tau išreikšti P.

 

šiu tu vienur kitur, kai kur: Aš vis šiur tur darbo surandu Kair. Šiur tur jau ėmė rodyties ir pilutės, arba gintuvės A. Išsiskirstė katras sau, šiur tur Jabl.

 

nebè šiu nebè tu nežinia kur: Dairydamasis jis pasimatė atsidūręs nebe šiur nebe tur rš.

 

tai̇̃ šiu tai̇̃ tu kai kur: O vakarais ir išnaktėmis matėsi tai šiur tai tur vaikogalis, nešąs tėvui gėrybos galamaišį rš.

 

nei̇̃ štai̇̃ nei̇̃ antai̇̃ 1. nerūpi, nesvarbu: Gaidžiui nei štai nei antai tie Petrienės grasinimai Jrb. Tai žmonės – jiems nei štai nei antai Rs. 2. niekus (pasakė): Ir pasakė dabar – nei štai nei antai Skr. 3. nieko ypatinga: Kai nori gert, tai skanu, o kai ne, tai nei štai nei antai Erž.

 

nei̇̃ šùniui nei̇̃ kãtei 1. niekam tikęs: Tai ir padarė vyras lanktį – nei šun nei katei Jrb. 2. nėra kur dėti: Mėsos nepjaustysiu, paskui kai lieka, tai nei šun nei katei Snt.

 

šventà prastà kasdien: Gėrė šventa prasta Tl.

 

šveñtą prãstą kasdien: Dirba šventą prastą – susilygo kūtes išbalinti Krš.

 

šviñta témsta visą laiką: Švinta temsta – jis žuvį gaudo Prn.

 

 

ne tàs tai̇̃ ki̇̀tas nesvarbu kas: Kam aš turiu varžytis: ne tas tai kitas, ne šiandien tai rytoj, vis tiek gausiu tokį, ir galėsiu džiaugtis… Žem.

 

nei̇̃ teñ nei̇̃ šeñ Sir niekur

 

tai̇̃ teñ tai̇̃ šeñ į įvairias vietas: Septynis kartus vadžiotas tai ten tai šen Dk.

 

ne tė̃ ne mamà svetimas: Jis tau ne tėtė ne mama Kt.

 

tė́vą mótiną atidúoti (pardúoti) negarbingai pasielgti: Vardan garbės tėvą motiną atiduotų! Grd. Jam pinigai viskas, už pinigus jis tėvą motiną parduotų Jnš.

 

tė́vo mótinos nėrà pakanka visko: Čia visko prikrauta, visko yra, tik tėvo motinos nėra Mrj. Ant rinkos visko yra parduot ir pirkt, tik nėra tėvo motinos Vlk.

 

kai̇̃p tė́vą mótiną paláidojęs apie labai liūdintį: Na nebūk toks liūdnas, kaip tėvą motiną palaidojęs rš.

 

ne tė́vo arkls ne sūnùs važiúoja svetimas daiktas netausojamas: Be gailesčio gi ir varai savo Blešį, – pastebėjo Noreika. – Ne tėvo arklys, ne sūnus važiuoja, – žagsėdamas atšovė Tamulis Avyž.

 

ne tė́vas piko ne sūnùs važiúoja Ds svetimas daiktas netausojamas

 

vi̇́enas šónas tóks ki̇̀tas kitóks apie veidmainį: Ji labai velnių priėdus buvo: vienas šonas toks, kitas kitoks Sk.

 

tóks šióks vietoj keikiamų žodžių: Sūdo į akis: tu tokia tu šiokia! Klk.

 

nei̇̃ tprū̃ nei̇̃ nõ Šmn apie niekam vertą

 

nei̇̃ tráukti nei̇̃ stùmti Vrn, Pn apie lėtą, nepaslankų žmogų

 

trū̃ks laiks kad ir kas būtų, kas beatsitiktų, būtinai: Aš parduosiu, ir gana – trūks laikys Vv. Namie savo moterim pasakė, o moters – trūks laikys – norėjo būti pačios ūkininkėm Bor.

 

dù tuščiùs, trčią nepi̇̀lną visai nieko: Davė du tuščius, trečią nepilną Kt. Aš tau užmokėsiu – du tuščius, trečią nepilną Grš.

 

ugni̇̀s vanduõ 1. būtinai: Ugnis vanduo – grąžink arklį! Bgt. Ugnis vanduo – turi padaryt Šn. Rytoj ugnis vanduo ateisiu Kt. 2. apie greit supykstantį: Jis toks ūmus: kad jam ne už žodžio, oi – ugnis vanduo! Lnkv.

 

ar ugnyjè ar vandenyjè turint ar neturint, būtinai: Ar ugny ar vandeny – reikia duot Gs.

 

į ùgnį ir į vándenį ei̇̃ti (šókti) energingai veikti: Jie buvo pasiryžę eiti paskui jį į ugnį ir į vandenį Myk-Put. Supykusi užmiršta viską ir pasiryžus eiti ugnin ir vandenin Blv. Anas dėl Liucės būtų šokęs į ugnį ir į vandenį Myk.-Put.

 

ùgnį ir vándenį péreiti daug pavojų patirti: Pasipasakoja patys karininkai, o jų visokių mūsų pulke. Kiti – perėję jau ugnį ir vandenį rš.

 

per ùgnį ir vándenį ei̇̃ti energingai veikti nepaisant pavojų: Už teisybę per ugnį ir vandenį eiti prš. Būtų galima rasti du tris tūkstančius žmonių, pasiryžusių kartu eiti per ugnį ir vandenį rš.

 

užmègti ir atmègzti móka apie gudrų: Ji moka ir užmegzti ir atmegzti, gudri Alv.

 

 

valià nevalià būtinai reikiant: Kur dėsiu nemokėjęs, jam valia nevalia reikėjo mokėt Šd. Valia nevalia Petras išėjo šokti rš. Valia nevalia reikės kitą į jos pėdas statyt Žem.

 

vargù nevargù sunkiai, vos vos: Vargu nevargu iššersime vieną karvelę Dglš.

 

vėliaũs ar anksčiaũs kada nors: Gailėdamies savo liuosybės, valsčių ir turtų, vėliaus ar anksčiaus turės trakti (maištauti) Dauk.

 

vek dainúok jokiu būdu, niekaip: Verk dainuok – neišvarysi avių iš miško Šd.

 

vikas avis káilyje (avinė̃lio káiliu) apie užsimaskavusį nedorėlį: Rodos, geriausias žmogus, o mat vilkas avies kaily! Žem. Geidimas juos (kryžiuočius) kibina, skaugė spylo[ja] it springiniai vilkai avies kailyje Dauk. Štai ką jis padarė, tas vilkas avinėlio kailiu Marcin.

 

ir vikas sotùs ir avi̇̀s sveikà interesai suderinami: Dėl mano tokio elgesio lieka ir vilkas sotus ir avis sveika Mont.

 

visk ir kélk dirbk visus darbus: Vyriškas ėjo išejo, o tu virsk ir kelk, tau tik šliaužti ir šliaužti Krš.

 

nuo virvlės prie kumlės Rm apie pratinimąsi vogti

 

 

kai̇̃p ž nuõ dangaũs labai (skiriasi): Mano auklėjimas skiriasi kaip žemė nuo dangaus nuo anų didžponių auklėjimo Pt.

 

žiemà vãsara visą laiką: O namie tai ji matė ką gero – nešiojo tai nešiojo žiema vasara suskretusiais drabužiais Rdm. Iš to kalno žiema vasara čirirena ir čirirena [vanduo] Pc. Žiema vasara plevėsuoja plevėsuoja (bastosi) Gs.

 

čià žiemà čià vãsara apie labai pastovų žmogų: Tai kad ji čia žiema čia vasara Plv.

 

[ir] žimą [ir] vãsarą visą laiką: Ten šaltinis virė žiemą vasarą Glv. Tikt jo žiemą vasarą regyklai kitoki, o mūsų širdies meilė visados vienoki Pošk. Mes velkam šatras iš daubos žiemą vasarą Skr. Žiemą vasarą ans kiauras ir kiauras, tas upelis Kv. Laikei savo ruilį par žiemas vasaras lauke, ir supuvo Brs. Ir žiemą ir vasarą – per sniegą, per drėgną žolę, per kerpes – tundroje šliuožė rogės rš. Prie įkaitusios žaizdrės stovėk žiemą vasarą (apie kalvį) Grd. Žiemą vasarą prie galvijų dirba Ob. Šilkinės kasos, žiemą ir vasarą basos (žąsys) Brž.

 

nei̇̃ žimą nei̇̃ vãsarą apie nukalbantį niekus: Nė patys nerazrinksit (nesuprasit): plentoja nei žiemą nei vasarą Grv. Eik tik neplepėjęs nei žiemos nei vasaros Ad.

 

ti̇́ek žimą ti̇́ek vãsarą visą laiką: Tiek žiemą tiek vasarą vis su važiu važinėja (langinės) Brž.

 

žū́ta bū́ta būtinai: Žūta būta reik važiuoti Lkv.

 

žū́ti bū́ti 1. rizikuojant: Važiuosim poterių, – tęsė Pundulevičia, – paduosim užsakus… Žūti būti, tegul išmes mudu per balkį Žem. Atsiduoda ant vieno, žūt būt Žem. 2. būtinai: Žūti būti reik padirbt Krš. Reikia pinigo, kas daryt, tai sugalvojo: reikia imt paskolą žūti būti Kp.

 

[ar] žū́ti ar bū́ti rizikuojant: Aš manau, – pagalvojęs kalbėjo toliau bajoras Griežė, – kad dabar jie nepuls nei mūsų, nei lenkų, o ruošis į kovą žūt ar būt Vien. Trys dešimtys metų nepaliaujamo galvos sukimo ir sielvarto, bailės ir nežinojimo, žūti ar būti Vaižg. Dabar jau saikas sklidinas. Dabar ar žūti ar būti Simon. Ant vienos: žūt ar būt, o važiuot turim Alk. Juk Žalgirio kova turėjo nulemti, ar žūt ar būt senovės Lietuvai rš.