Lietuvos žemės vardyno anketos

Ketvirtajame XX a. dešimtmetyje vietovardžių rinkimu susirūpino Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos Valstybės archeologijos komisija. 1934 m. išleista K. Alminauskio sudaryta instrukcija vietovardžių rinkėjams. Joje rašoma: „Kadangi tiksliai ir pilnai žemės vardyną tegalima surinkti vietoje iš tenai gyvenančių žmonių, tat Švietimo ministerijos nuomone, tą labai sunkų ir atsakingą darbą beveik visame Lietuvos krašte geriausiai galės atlikti pradžios mokyklų mokytojai. Valstybinių miškų žemėvardžius surašyti tinkamiausiai galės girininkai“. Buvo parengtos vietovardžių surašymo anketos, kurios išsiuntinėtos pradinių mokyklų mokytojams ir girininkams. Šie valstybės tarnautojai kelerius metus (daugiausia 1935–37 m.) užrašinėjo vietovardžius, o užpildytus lapus grąžino Valstybės archeologijos komisijai. Anketose užrašyta apie 150 000 vietų vardų. Jose pagal tuometį administracinį suskirstymą surašyti visų Lietuvos miestų, miestelių, bažnytkaimių, kaimų, viensėdžių, dvarų, palivarkų, girininkijų teritorijose buvę vietovardžiai: ežerų, upelių, upių, pelkių, raistų, laukų, dirvų, pievų, kalnų, kelių ir kt. vardai. Be to, pateikta informacija, kokioje kaimo vietoje tas objektas yra, kaip jis atrodo ir pan. Kiekvienos gyvenamosios vietos vietovardžiams skirta atskira anketa.