Galbūt iš Ãbaronas (žr.), plg. lat. Abarons (RTAS 49). Kilmė neaiški. Plg. rus. Oбopа (H. Tупикoв, 1903, c. 284), brus. Aбopа, Aбаpэвiч (M. Биpыла, 1969, с. 16), Oбopинъ (H. Tупикoв, 1903, с. 673), Янъ Aбopoвичъ (Liet. metr., 1528), lenk. Oborka (J. Bystroń, 1936, p. 295) ir vok. Abar (M. Gottschald, 1954, p. 160). Tačiau ryšys su vok. Abar dėl liet. avd. su abar- geografijos (dauguma rytų Lietuvoje) būtų mažiau įtikimas. Antra vertus, Ãbaranas (ar Ãbaronas) ir kai kurios kitos liet. pavardės su abar-, ypač Abãris, Abãrius, Ãbaronas (žr.), gali būti ir neskolintos, susidariusios iš liet. apeliatyvo ãbara „vėpla, žioplys“ Tvr, plg. ãbar-oti „nevykusiai ką daryti; eiti lyg abarai“ (LKŽ I 3). Plg. Ю. Юpкенас, 1976, c. 87.

ÃBARONAS, ÃBARANAS, ÃBARONAS, ABÃRIS, ABÃRIUS, ÃBARONAS